Buvusio JAV prezidento Billo Clintono žmona 69-erių Hillary Clinton gali sukurti istoriją – tapti pirmąja moterimi prie galingiausios pasaulio valstybės vairo. Tiesa, skirtingai nei jos konkurentas, respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, ji nėra politikos naujokė.
H.Clinton į politiką žengė 2001-aisiais, tapdama Niujorko atstove JAV Senate. Senate ji praleido dvi kadencijas. 2008 metais ji netgi buvo laikoma favorite pirminiuose demokratų rinkimuose į JAV prezidento postą. Tačiau jos rinkimų kampaniją tiesiog nušlavė Baracko Obamos vilties pažadas. Net ir sulaukusi 18 milijonų rinkėjų palaikymo, H.Clinton buvo priversta pripažinti varžovo pranašumą.
B.Obama iškopė į JAV prezidento rinkimų tiesiąją ir ten nugalėjo respublikoną Johną McCainą. Po pergalės formuodamas savo komandą B.Obama pasirinko buvusią konkurentę H.Clinton užimti JAV valstybės sekretorės postą. Vieną svarbiausių postų, formuojant ir vykdant JAV užsienio politiką.
2013 metais pasitraukusi iš posto H.Clinton sukėlė nemažai gandų dėl galimybės užimti B.Obamos vietą Baltuosiuose rūmuose. Demokratų partijos elitas išskyrė du pagrindinius lyderius, siekiant šio posto – buvusią valstybės sekretorę H.Clinton ir viceprezidentą Joe Bideną.
Sulaukė įnirtingos kovos
2015 metų liepos mėnesį H.Clinton pagaliau viešai patvirtino, kad sieks tapti pirmąja moterimi JAV prezidento poste. Atrodė, kad J.Bidenui taip ir nedalyvaujant kampanijoje, buvusios valstybės sekretorės poziciją turėtų būti itin stipri, tačiau jos laukė netikėtai rimta kova.
Skirtingai nei septyniolika kandidatų surinkę respublikonai, demokratai pirminiuose rinkimuose jų turėjo tik šešis. Iš jų neabejotinai išsiskyrė H.Clinton ir jos oponentu tapęs Vermonto valstijos senatorius Bernie Sandersas.
Nors H.Clinton kampanija ir pasižymėjo didžiausiu biudžetu iš visų kandidatų (skaičiuojama, kad rinkimų kampaniją ji pradėjo jau turėdama apie 100 milijonų dolerių) ir turėjo partijos elito palaikymą, B.Sandersas aršiai kibo į atlapus.
Net ir vengdamas kalbėti apie buvusios valstybės sekretorės privačiuose serveriuose laikytus valstybės paslaptis galimai atskleidžiančius laiškus, B.Sandersas sugebėjo nugalėti H.Clinton 23 rinkimuose ir surinkti 1865 delegatų balsus.
Elito atstovė, žadanti rūpintis viduriniąja klase
H.Clinton jau demokratų rinkimuose teko Vašingtono politikės etiketė, kurią jai nuolat primeta ir D.Trumpo kampanijos atstovai. Nepaisant to, jos kampanija nuolat pabrėžė socialinio jautrumo temą.
H.Clinton žadėjo rūpinti viduriniosios klasės šeimomis, stengtis panaikinti vyrų ir moterų atlygio skirtumą, kovoti už tos pačios lyties porų santykių įteisinimą ir siekti, kad JAV gyvenantys ir darbą turintys migrantai bei jų šeimų nariai galėtų gauti pilietybę.
Savo rinkimų kampanijos vadovu ji pasirinko pirmą atvirai homoseksualų tokį postą užimantį asmenį – Robby Mooką. Jos politinių patarėjų gretose ir kita buvusi valstybės sekretorė Madeleine Albright.
B.Sandersas nuolat kritikavo H.Clinton dėl jos veidmainiškumo ir paramos stambiam verslui, korporacijoms bei finansų krizę sukėlusiems Volstrito veikėjams.
Po sunkios ir iki pat demokratų suvažiavimo trukusios kovos H.Clinton visgi užsitikrino 2205 delegatų palaikymą ir gavo demokratų partijos nominaciją. Liepos 26-ąją dieną paskelbta ir tai, kad jos viceprezidentu taps Virdžinijos valstijos senatorius Timas Kaine'as.
Laimėjo debatus
Žiūrimiausiais JAV istorijoje tapę H.Clinton ir D.Trumpo debatai sutraukė 84 milijonus žiūrovų. Ekspertų nuomone, visuose trijuose debatuose sėkmingiau pasirodė būtent demokratų partijos kandidatė.
Demokratė žadėjo užsienio politikos tęstinumą ir dar griežtesnius veiksmus prieš demokratijai grasinančias valstybes. Konfliktą Sirijoje ji žadėjo spręsti sukurdama vadinamąją „neskraidymo zoną“.
Liepos mėnesį savo sveikatos istoriją paviešinusi H.Clinton neišvengė įtarimų dėl sveikatos būklės. Rugsėjo mėnesį, dalyvaudama rugsėjo 11-osios aukų pagerbimo renginyje, ji visų akyse susmuko į apsaugos darbuotojų rankas ir paskatino gandus apie slepiamą sunkią ligą.
Vėliau buvo paskelbta, kad H.Clinton dalyvavo renginyje sirgdama plaučių uždegimu, tačiau D.Trumpo stovykla pasinaudojo šiuo incidentu, keldama klausimą dėl politikės pasirengimo užimti svarbiausią Amerikoje politinį postą.
Pasivijo laiškų skandalo šešėlis
Nuo pat rinkimų kampanijos pradžios H.Clinton lydėjo praėjusių metų kovo mėnesį atskleista nuslėptų laiškų istorija. Manoma, kad buvusi valstybės sekretorė dalį slaptų, klasifikuotų laiškų laikė privačiame serveryje, taip sukeldama pavojų valstybės paslapčių saugumui.
Skandalą atgaivino spalio 28 dieną paskelbtas Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovo Jameso Comey pranešimas. J.Comey pranešė apie naujus atrastus laiškus, kurie paskatino pradėti naują tyrimą. Tiesa, savaitgalį prieš rinkimus paskelbta, kad jokios kompromituojančios informacijos šiuose laiškuose nebuvo rasta, tačiau smūgis ir taip menkam amerikiečių pasitikėjimui H.Clinton buvo suduotas.
Atsinaujinusį laiškų skandalą visomis įmanomomis priemonėmis kurstė ir D.Trumpo stovykla, pabrėždama, kad FTB rodo H.Clinton netinkamumą užimti bet kokias valstybines pareigas.
H.Clinton nuolat primenama buvo ir Bengazio istorija. 2012 metų teroristinės atakos Libijoje metu žuvo JAV ambasadorius J.Christopheris Stevensas ir dar trys amerikiečiai. Buvusi valstybės sekretorė buvo kaltinama aplaidžiai žiūrėjusi į perspėjimus ir neužtikrinusi diplomatinės misijos saugumo.
Kaltinimai H.Clinton po tyrimo buvo atmesti, tačiau Bengazio aukų ir jų artimųjų skausmo kortą dažnai panaudodavo D.Trumpo kampanija.
Rusijos įsikišimas
Rugpjūčio mėnesį skandalą sukėlė H.Clinton griežtas pasisakymas apie konkurento D.Trumpo rėmėjus. Viešai „apgailėtinais“ juos išvadinusi demokratė buvo priverstas teisintis dėl šių žodžių ir pripažinti, kad nesugebėjo deramai kalbėti apie gausią žmonių grupę.
Rinkimų kampanijos pabaigoje kelis smūgius H.Clinton kampanijai sudavė ir Rusijos programišių nutekinti bei į D.Trumpo komandos rankas patekę laiškai, kurie parodė vidinius demokratų susirašinėjimus, kuriuose siekiama apjuodinti jos buvusį konkurentą B.Sandersą.
H.Clinton kampanija ne kartą pabrėžė, kad Kremlius rodo didelį suinteresuotumą apjuodinti buvusią valstybės sekretorę, o V.Putinas ir D.Trumpas demonstruoja vienas kitam itin šiltus jausmus.
Demokratė ne kartą kritikavo Maskvos veiksmus ir rinkimų kampanijos metu žadėjo griežtesnę politiką Rusijos agresijos atžvilgiu.
Taip pat „WikiLeaks“ atskleista, kad H.Clinton kampanijos atstovai sulaukė pagalbos prieš debatus. Mažiausiai kelis būsimus klausimus demokratų stovyklai pasufleravo po skandalo iš CNN atleista komentatorė Donna Brazile.
H.Clinton sulaukia itin didelio palaikymo iš moterų, afroamerikiečių ir LGBT bendruomenės rinkėjų.
Šiuo metu ji pirmauja itin svarbiose Kolorado, Mičigano, Virdžinijos ir Viskonsino valstijose. Tiesa, po pastarųjų dienų laiškų skandalo jos pozicijos susvyravo demokratams palankiose laikytose Floridoje ir Pensilvanijoje.
