Iš „WikiLeaks“ viešinamų laiškų turinio galima spręsti, kad H.Clinton pernai, dar prieš paskelbdama savo kandidatūrą į JAV prezidentus, buvo patekusi į situaciją, kurioje ką nors laimėti kažin ar buvo įmanoma.
H.Clinton jau buvo sutikusi 2015 metų gegužę apsilankyti savo vyro, buvusio JAV prezidento Billo Clintono įsteigto fondo renginyje Maroke. Šios šalies karalius Mohammedas VI buvo asmeniškai pažadėjęs skirti fondui 12 mln. dolerių ir manė, kad atvyks pati H.Clinton.
Bet H.Clinton tuo pat metu jau ruošėsi skelbti apie dalyvavimą prezidento rinkimuose.
O tai sukėlė problemą – arba nuvyk į Maroką ir taip iš pažiūros už pinigus pamalonink užsienio šalies, kuri sistemiškai pažeidžia žmogaus teises, vyriausybę, arba niekur nevažiuok ir sulaužyk žodį Maroko karaliui.
„Karalius asmeniškai pažadėjo 12 mln. dolerių ir fondui, ir renginiui Maroke. Bus labai keista pasitraukti dabar, o ne anksčiau, kai turėjome tiek daug galimybių tai padaryti, – „WikiLeaks“ nutekintame laiške rašė H.Clinton padėjėja Huma Abedin. – Ji pati kalta dėl šios netvarkos ir ji tai žino.“
Profesionalei H.Abedin, kuri jau daug metų garsėja kaip itin ištikima H.Clinton palydovė, tokia pastaba buvo neįprastai drąsi.
Galiausiai H.Clinton nusprendė nevykti į Maroką – jos vietą užėmė B.Clintonas ir sutuoktinių duktė Chelsea. Taip interesų konflikto lyg ir buvo išvengta.
Tačiau praėjusią savaitę, „WikiLeaks“ paskelbus iš Johno Podestos, H.Clinton kampanijos vadovo, paskyros pavogtų laiškų turinį, ji pateko į didelio puolimo sūkurį. Ir į jos praeitį jau pažvelgė ne tik Donaldas Trumpas ar „Fox News“, bet ir rimta naujienų agentūra AP bei solidus leidinys „The Atlantic“.
Taip, ši istorija parodo, kad Clintonų šeimos fondas išties sulaukia turtingų donorų iš užsienio paramos, o pastarieji savo ruožtu gauna tokią prieigą prie JAV politikos lyderių, kokia labai retai suteikiama vidutiniams amerikiečiams.
Bet informacija apie milijonus dolerių iš Maroko iškart apaugo kalbomis, esą H.Clinton yra korumpuota. Tokie teiginiai prasilenkia su tikrove.
Savotiška pasaulėžiūros geografija
Bene pagrindinis kaltinimas – kad H.Clinton, o ne Clintonų šeimos fondas priimdavo užsienio šalių vyriausybių finansinę paramą ir taip asmeniškai praturtėdavo. Būtent tokiais varpais skambina D.Trumpas, kraštutinių dešiniųjų naujienų tinklalapis „Breitbart“ ir kiti milijardierių remiantys konservatoriai.
Vis dėlto tai tikrai nėra teisybė. Visų pirma, faktas toks, kad pinigai iš Clintonų šeimos fondo niekada nepatenka į privačias Hillary ar Billo sąskaitas bankuose.
Kaip jau ne kartą pabrėžė faktų tikrinimo tinklalapis „PolitiFact“, abu Clintonai negauna absoliučiai jokios finansinės naudos iš veiklos savo fonde.
Vien susitikimas su kuo nors toli gražu neprilygsta sutikimui atstovauti kam nors paveikiant JAV vyriausybės veiksmus.
Antra, teiginys, kad Clintonai suteikia vyriausybines paslaugas svetimoms šalims ir iš to turtėja, kertasi su faktu, jog tuo metu, kai turėjo vykti renginys Maroke – 2015 metų gegužę, H.Clinton jau nebebuvo JAV valstybės sekretorė.
Tad jokios įtakos vyriausybės sprendimams turėti net negalėjo. Negana to, vien susitikimas su kuo nors toli gražu neprilygsta sutikimui atstovauti kam nors paveikiant JAV vyriausybės veiksmus. Šiuo atveju, kaip nors padėti Marokui. Tačiau jokių nuolaidų iš Vašingtono ši šalis nesulaukė.
Kita vertus, 12 milijonų dolerių – septynženklė suma. Tad amerikiečiai pagrįstai gali klausti, ar H.Clinton, kurios fondas sukūrė sistemą, pagal kurią prieiga prie jos arba jos vyro suteikiama už dideles sumas, ne pernelyg giliai pasinėrė į finansinio elito gyvenimą.
„Piktų kėslų galbūt ir neturima, ir Clintonai turbūt ne specialiai leidžia turtuoliams aukoti jų fondui pinigus. Hillary turbūt galvoja: „Šie žmonės įdomūs, jų darbai įdomūs, ir jie gali padėti man ir mano vyrui.“ Tai žmogiška.
Bet pagrindinė problema yra tai, kad sukuriama savotiška pasaulėžiūros geografija, o ši yra siauroka ir priklausoma nuo to, kas turi pinigų“, – „Vox“ teigė Atsakingos politikos centro ekspertas Bobas Biersackas.
Serija susitikimų su turtingaisiais
O paviešintas H.Abedin laiškas ir įrodo: nebūtina laikyti H.Clinton blogu žmogumi, bet, regis, fondui aukojantys donorai taip elgiasi siekdami prie jos prieiti, su ja pabendrauti ir pabandyti dėl ko nors įtikinti.
Nors tai buvo galima nujausti ir iš ankstesnių laiškų, „WikiLeaks“ paviešintas susirašinėjimas pirmą kartą patvirtina, kad Clintonų fondui aukoję donorai taip sėkmingai užsitikrino galimybę pasiekti H.Clinton.
Žinoma, kaip jau buvo minėta anksčiau, galima sakyti, kad H.Clinton tuo metu, 2014-aisiais, buvo privatus asmuo. Juk tai tiesa. Tačiau sunku patikėti, kad Maroko vyriausybė nežiūri į priekį ir tuo metu nemanė, kad H.Clinton gali būti išrinkta JAV prezidente.
O ši problema – susitikimai su pinigų daug turinčiais rėmėjais – H.Clinton atveju peržengia ir fondo ribas. Didžiąją šios vasaros dalį ji praleido rinkdama lėšas savo kampanijai iš turtingiausių žmonių Amerikoje.
Clintonų šeimos fondui aukojantys donorai taip elgiasi siekdami prieiti prie Hillary Clinton, su ja pabendrauti ir pabandyti dėl ko nors įtikinti.
„Ką veikė Hillary Clinton? Paklauskite ultraturtingų amerikiečių“, – rašė „The New York Times“ apie dvi savaites, per kurias H.Clinton dalyvavo 22 renginiuose ir surinko 50 mln. dolerių.
Kandidatės kampanijos vadovas J.Podesta neabejoja, kad organizacija „WikiLeaks“, kurią dažnas analitikas jau vadina Rusijos žvalgybos sparnu, dalį pavogtų su H.Clinton susijusių elektroninių laiškų redaguoja, todėl tikėti pranešimais negalima.
Tačiau niekas iki šiol nepaneigė informacijos, kad H.Clinton už didžiulius pinigus sakė kalbas banko „Goldman Sachs“ ir kitų Volstrito flagmanų renginiuose.
„Turtingųjų ir įtakingųjų išklausymas dar nereiškia veiklos pagal jų dūdelę. Bet sprendimams ir mąstymui įtaka vis tiek padaroma“, – konstatuoja „Vox“.
