Pasak E.Wieselio, „vis labiau aiškėja, kad vengrų valdžia skatina tragiškų ir nusikalstamų Vengrijos praeities epizodų reabilitavimą“.
Tarp tų epizodų yra „Vengrijos vyriausybės dalyvavimas karo metais deportuojant ir žudant šimtus tūkstančių savo piliečių žydų“.
„Niekaip nenoriu būti siejamas su tokia veikla“, – nurodė E.Wieselis, kuris gimė Rumunijoje, bet yra vengrų kilmės.
Aukščiausią Vengrijos apdovanojimą – Ordino už nuopelnus Didįjį kryžių – prezidentas Ferencas Madlis jam įteikė 2004-aisiais.
Parašyti minėtą laišką E.Wieselį paskatino tai, ką jis pavadino „piktinančiu“ parlamento pirmininko dalyvavimu ceremonijoje, kuri praėjusį mėnesį buvo surengta Rumunijoje gimusio rašytojo Jozsefo Nyiro garbei.
J.Nyiro rėmė Vengrijos 1920-1944 metų diktatorių ir Adolfo Hitlerio sąjungininką Miklosą Horthy, taip pat – Ferencą Szalasi, kuris vadovavo žiauriam Sukryžiuotų strėlių partijos režimui, nacių suformuotam po M.Horthy nušalinimo 1944 metais.
Rumunija sukliudė perlaidoti J.Nyiro palaikus, bet religinė atminimo ceremonija įvyko, joje dalyvavo parlamento vadovas Laszlo Koveri ir Vengrijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Jobbik“ lyderis Gaboras Vona.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris užsienyje buvo kritikuojamas už virtinę įstatymų, laikomų priešingais demokratijos principams, vadovavo tam tikram M.Horthy reabilitavimui.
Praėjusį mėnesį 30 km į rytus nuo Budapešto esančiame Demrės miestelyje M.Horthy vardu buvo pavadintas parkas, viename kaime buvo pastatyta jo statula, o Debreceno mieste prie vienos mokyklos buvo atkurta marmurinė buvusio lyderio atminimo lenta, kuri buvo nukabinta dar 1947 metais.
