Praėjusį mėnesį per paryčiais surengtus reidus buvo areštuoti 55 iš labiausiai žinomų miesto kovotojų už demokratiją.
Sekmadienį policija patvirtino, jog 47 iš jų buvo pareikšti kaltinimai „sąmokslu vykdyti ardomąją veiklą“ – vienu iš naujų nusikaltimų nacionaliniam saugumui, – ir pirmadienio ryte jie turės atvykti į teismą.
Kinija siekia pažaboti dar likusią demokratinę opoziciją Honkonge ir imtis didesnio tiesioginio vaidmens jo valdyme.
Po 2019 metais Honkongą supurčiusių didžiulių ir dažnai smurtinių demokratijos šalininkų protestų bei triuškinamos opozicijos politikų pergalės vietos tarybų rinkimuose Pekinas ėmėsi griežtų priemonių.
Pernai Nacionalinis Liaudies Kongresas per metinę sesiją priėmė drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, faktiškai uždraudusį Honkonge reikšti kitokią nuomonę ir drastiškai pakeitusį šio miesto santykių su autoritariškai valdoma žemynine Kinija pobūdį.
Nacionalinio saugumo įstatymas numato įkalinimo bausmes, taip pat ir iki gyvos galvos, už bet kokį nusikaltimą, kurį Pekinas laiko „atsiskyrimu, ardomąja veikla, susimokymu su užsienio jėgomis ir terorizmu“.
Sulaikytieji atstovauja įvairioms Honkongo opozicijos spektro dalims; tarp jų yra tokių buvusių įstatymų leidėjų veteranų kaip Jamesas To ir Claudia Mo, taip pat mokslininkų, teisininkų, socialinių darbuotojų ir įvairių jaunesnių aktyvistų.
Areštuotieji dėl ardomosios veiklos tariamai nusikalto tuo, jog dalyvavo pernai vasarą surengtuose neoficialiuose pirminiuose rinkimuose, kurie, miesto valdžios teigimu, buvo dalis planų paralyžiuoti parlamentą ir nuversti vyriausybę, taigi kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tie neoficialūs rinkimai buvo organizuoti, siekiant atrinkti geriausius kandidatus, turėjusius padėti demokratijos šalininkų stovyklai užsitikrinti daugumą mandatų.
Daugumai tų kandidatų galiausiai buvo neleista dalyvauti rinkimuose, o ir patys rinkimai dėl koronaviruso pandemijos buvo atšaukti.
