Honkongo aljansas buvo vienas ryškiausių buvusios miesto politinės įvairovės simbolių, o jo iširimas tapo dar vienu įrodymu, kaip greitai Kinija pertvarko verslo centrą pagal savo autoritarinę tvarką.
„Tai labai skaudus sprendimas“, – kalbėjo aljanso narys Tsangas Kin-shingas, grupės vadovybei nubalsavus už 32 metų istoriją skaičiavusio aljanso paleidimą.
„Vyriausybė pasitelkia įvairius įstatymus, kad priverstų pilietinės visuomenės grupes išsiskirstyti“, – pridūrė jis.
Daugelis aljanso lyderių jau kalinami už dalyvavimą protestuose, o kiek anksčiau šį mėnesį policija apkaltino tris aukšto rango asmenis ardomąja veikla, laikoma keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tą pačią savaitę pareigūnai surengė reidą į uždarą muziejų, kurį grupė įkūrė1989 metais įvykusių žudynių Tiananmenio aikštėje aukoms atminti, ir išgabeno įvairius eksponatus bei su įvykiu susijusius daiktus ir nuotraukas.
Policija taip pat nurodė grupei panaikinti savo svetainę ir paskyras socialiniuose tinkluose, tuo tarpu institucijos pareiškė ketinančios panaikinti organizacijos registraciją.
Iš kalėjimo parašytame laiške viena iš aljanso lyderių Chow Hang-tung paragino narius nepasiduoti.
„Vis dar tikiuosi parodyti pasauliui Honkongo aljanso įsitikinimus ir tęsti šį judėjimą, skaičiuojantį jau 32 metus“, – rašoma Chow Hang-tung paskyroje „Facebook“ paskelbtame laiške.
Tuo tarpu du kiti įkalinti lyderiai – Lee Cheuk-yanas ir Albertas Ho – pasirašė raštus, kuriuose paragino išformuoti grupę dėl „dabartinės socialinės aplinkos“.
2019 metais Honkongą apėmė didžiulio masto protestai, per kuriuos dažnai prasiverždavo smurtas. Kinijos reakcija buvo griežta, o tarp pritaikytų priemonių buvo ir naujasis nacionalinio saugumo įstatymas, kuriuo disidentinė veikla buvo kriminalizuota, o daugelis nelojaliais laikomų asmenų ir grupių pradėti persekioti.
Pagal įstatymą kaltinimai pareikšti daugiau nei 90 žmonių, o dešimtys pilietinės visuomenės grupių, įskaitant sąjungas ir politines partijas, iširo.
Neseniai aukščiausias Pekino atstovas mieste pareiškė kad trokštantys „nutraukti vienos partijos diktatūrą“ yra „tikrieji priešai“.
