C.Lam kalba buvo vadinama bandymu palenkti savo pusėn žmones po keturis mėnesius Honkongą krečiančių protestų už demokratiją.
Tačiau lyderė negalėjo pasakyti savo kalbos, nes demokratiją remiantys įstatymų leidėjai perrėkdavo ją tol, kol jos palyda paliko pastatą.
C.Lam, kurios populiarumas yra rekordiškai mažas, du kartus bandė pradėti savo kalbą naują sesiją pradėjusioje Įstatymų leidžiamojoje taryboje, kur maždaug prieš tris mėnesius siautėjo kaukėti protestuotojai.
Tačiau demokratiją remiantys įstatymų leidėjai, sudarantys mažumą Pekino šalininkų dominuojamame miesto parlamente, ją perrėkė.
Vienas įstatymų leidėjas per projektorių rodė už C.Lam nugaros protesto šūkius, o vėliau užsidėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą vaizduojančią kaukę.
Negalėdama pasakyti kalbos, C.Lam paskelbė iš anksto įrašytą vaizdo įrašą. Tai pirmas kartas, kai koks nors Honkongo lyderis negalėjo asmeniškai pasakyti metinės kalbos nuo pat šios tradicijos pradžios 1948-aisiais.
Vaizdo įraše C.Lam paskelbė planus didinti aprūpinimą būstu ir žeme mieste, kurio nekilnojamasis turtas yra tarp brangiausių pasaulyje. Taip pat ji paskelbė apie įvairias subsidijas.
„Tvirtai tikiu, kad Honkongas galės atlaikyti šią audrą ir judėti toliau“, – sakė ji.
Tačiau jos pranešime nebuvo jokių nuolaidų protestuotojams ir jį demokratijos šalininkai iš karto atmetė.
„Per pastaruosius keturis mėnesius Honkongo gatvėse įvyko tiek daug dalykų, bet C.Lam arba slepiasi savo bedugnėje, arba veikia kaip kokia vaškinė figūra“, – žurnalistams sakė demokratiją remianti įstatymų leidėja Tanya Chan.
Honkongo Kinijos universiteto politikos ekspertas Willy Lamas sakė, kad C.Lam kalba niekaip nenuramins protestų, kuriuos kursto metų metus tvenkęsis pyktis dėl laisvių varžymo ir to, kad honkongiečiai negali rinkti savo lyderių.
„Carrie Lam vykdo instrukcijas iš Pekino, – naujienų agentūrai AFP sakė W.Lamas. – Net ekonominė šalpa neatrodo labai įspūdinga ir prireiks kelerių metų, kol tai realiai materializuosis.“
Į Honkongo gatves protestuoti ėjo milijonai žmonių, pirmiausia prieš dabar jau atšauktą įstatymą dėl ekstradicijos į autoritarišką pagrindinę Kinijos teritorijos dalį.
Pekino ir Honkongo lyderiams užėmus griežtą poziciją protestų atžvilgiu, judėjimas virto platesne kampanija prieš Kiniją su reikalavimais leisti tiesiogiai rinkti miesto lyderius ir užtikrinti policijos atskaitomybę.
Šis protestų judėjimas yra rimčiausias iššūkis Pekino valdžiai nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija sugrąžino Honkongą Kinijai.
Pagal susitarimą, pasirašytą su Britanija prieš miesto perdavimą Kinijai, Honkongui leista 50 metų išlaikyti savo unikalias laisves.
Demokratijos aktyvistai kaltina Pekiną laužant pažadus politinės kontrolės šioje pusiau autonominėje teritorijoje didinimu ir atsisakymu patenkinti reikalavimus dėl teisės visiems Honkongo gyventojams rinkti savo lyderius.
Protestuotojai yra sakę, kad didžiulius mitingus nutrauks tik jei bus patenkinti svarbiausi jų reikalavimai. Tarp jų taip pat yra reikalavimai atlikti nepriklausomą tyrimą dėl policijos veiksmų ir paskelbti amnestiją daugiau kaip 2,5 tūkst. areštuotų žmonių.