Honkongas sparčiai rengia nacionalinio saugumo įstatymą, panašų į tą, kurį Pekinas įvedė 2020 metais, numalšinęs didžiulius ir kartais smurtinius prodemokratinius protestus.
Vyriausybės įstatymo projekte, dėl kurio netrukus turėtų balsuoti įstatymų leidėjai, siūloma skirti maksimalią 14 metų laisvės atėmimo bausmę bet kuriam asmeniui, kuris žino, kad kas nors įvykdys išdavystę, bet nepraneša apie tai policijai.
Honkongo katalikų vyskupija penktadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „pripažįsta, jog piliečiai turi pareigą užtikrinti nacionalinį saugumą“.
Tačiau šis įstatymas „nepakeis konfidencialaus išpažinties pobūdžio“, pridūrė vyskupija.
Vyskupija buvo „išreiškusi savo nuomonę“ dėl teisės aktų, tačiau naujienų agentūrai AFP sakė, kad neketina jos skelbti viešai.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi aktyvistų grupė „Hong Kong Watch“ anksčiau teigė, kad šis nusikaltimas „kelia tiesioginę grėsmę religijos laisvei“, nes kunigai būsią priversti atskleisti, kas buvo pasakyta klausykloje, prieš jų valią.
Buvusi britų kolonija yra bendrosios teisės jurisdikcija, o jos teisinė sistema skiriasi nuo žemyninės Kinijos.
Honkongo valdžia gynė siūlomą nusikalstamos veikos, kuri anksčiau buvo vadinama „išdavyste“, traktavimą, teigdamos, kad ji jau seniai egzistuoja mieste ir kitose bendrosios teisės šalyse.
Praėjusią savaitę atsakydamas į įstatymų leidėjo klausimą teisingumo sekretorius Paulas Lamas (Polas Lamas) sakė, kad būtų „labai sunku nustatyti išimtis“ tokiems asmenims, kaip dvasininkai ir socialiniai darbuotojai, dėl šio nusikaltimo.
Vyriausybė teigė, kad ši priemonė „neturi nieko bendra su religijos laisve“.
Honkongo pareigūnai surengė mėnesį trukusias viešas konsultacijas dėl saugumo įstatymo, o vėlesnis teisės akto patikrinimas užtruko mažiau nei savaitę.
Vyskupijos duomenimis, apie 390 tūkst. iš 7,5 milijono Honkongo gyventojų yra katalikai, o tarp žymių tikinčiųjų yra du buvę miesto vadovai.
