„Užtenka pažvelgti į 2023-iųjų žmogaus teisių iššūkius, kad sužinotume, ką turime daryti kitaip 2024-aisiais“, – teigiama žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) metinėje pasaulio apžvalgos ataskaitoje.
Ginkluotų konfliktų, pradedant Izraelio ir „Hamas“ karu, padaugėjo, todėl svarbiausia, kaip vyriausybės į juos reaguoja, spaudos konferencijoje sakė Niujorke įsikūrusios organizacijos vykdomoji direktorė Tirana Hassan (Tirana Hasan) ir pridūrė, kad „reikia baigti taikyti dvigubus standartus.“
Kaip pavyzdį ji nurodė, kad daugelis vyriausybių greitai ir pagrįstai pasmerkė palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ žudynes ir žiaurumus, kai ši grupuotė spalio 7 dieną surengė masinę ataką prieš pietų Izraelį, nužudė mažiausiai 1,1 tūkst. žmonių ir paėmė dešimtis įkaitų.
Naujausiais „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per daugiau nei tris mėnesius trunkantį „Hamas“ ir Izraelio karą žuvo daugiau nei 23 350 žmonių, daugiausia civilių, o ištisi rajonai virto griuvėsiais.
„Tačiau daugelis vyriausybių, pasmerkusių „Hamas“ karo nusikaltimus, į Izraelio vyriausybės įvykdytus karo nusikaltimus reagavo santūriai“, – sakė T. Hassan.
„Siunčia pavojingą žinią“
Pasak jos, toks selektyvus pasipiktinimas siunčia pavojingą žinią, kad kai kurių žmonių gyvybės yra svarbesnės už kitų, ir pakerta tarptautinių taisyklių, ginančių kiekvieno žmogaus teises, teisėtumą.
HRW pagyrė Pietų Afriką už tai, kad ji siekia, jog Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) priimtų sprendimą dėl to, ar Izraelis Gazos Ruože vykdo genocidą.
Byla TTT pradėta nagrinėti ketvirtadienį. Pasak T. Hassan, kitos šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, turėtų paremti Pietų Afrikos veiksmus „ir užtikrinti, kad Izraelis vykdytų teismo sprendimą“.
HRW ataskaitoje teigiama, kad kompromisai žmogaus teisių srityje dėl politikos taip pat akivaizdūs. Joje minimas daugelio vyriausybių nesugebėjimas garsiai kalbėti apie Kinijos valdžios vykdomas represijas ir pilietinės visuomenės, interneto ir žiniasklaidos kontrolę.
„Kinų pareigūnų vykdomas milijono uigūrų ir kitų tiurkų musulmonų persekiojimas ir savavališkas sulaikymas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, – sakoma pranešime. – Vis dėlto daugelis vyriausybių, kaip ir dauguma musulmoniškų šalių, tyli.“
JAV ir ES ignoruoja savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje
Ataskaitoje teigiama, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ignoruoja savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir ieško politiškai naudingų sprendimų.
„JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nerodė didelio noro patraukti atsakomybėn žmogaus teisių pažeidėjus, kurie yra svarbūs jo vidaus darbotvarkei arba laikomi atsvara Kinijai“, – sakoma pranešime.
„Tokios JAV sąjungininkės kaip Saudo Arabija, Indija ir Egiptas masiškai pažeidinėja savo žmonių teises, tačiau jos nesusidūrė su kliūtimis, norėdamos sustiprinti savo ryšius su JAV“, – teigiama ataskaitoje.
„Vietnamas, Filipinai, Indija ir kitos šalys, kurias JAV nori matyti kaip atsvaras Kinijai, buvo pagerbtos Baltuosiuose rūmuose, neatsižvelgiant į jų žmogaus teisių pažeidimus namuose“, – priduriama joje.
Be to, HRW teigė, kad ES apeina savo žmogaus teisių įsipareigojimus prieglobsčio prašytojams ir migrantams, „ypač iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, sudarydama susitarimus su piktnaudžiaujančiomis vyriausybėmis, pavyzdžiui, Libija, Turkija ir Tunisu, kad migrantai liktų už Europos bloko ribų“.
„Žmonės, kurių teisės pažeidžiamos, vis dar pasiryžę kovoti“
HRW ypač sunerimusi dėl kelių nacionalinių lyderių. Ataskaitoje teigiama, kad Indijos premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) valdymo laikotarpiu demokratija pakrypo autokratijos link, Tuniso prezidentas Kaisas Saiedas (Kaisas Sajedas) susilpnino teismų sistemą, o Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele (Najibas Bukelė) naudojo masinį sulaikymą kaip tariamą kovos su nusikalstamumu sprendimą.
Kaip gerą metų įvykį HRW paminėjo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaiko teisių apsaugos kontrolierei dėl karo nusikaltimų, susijusių su neteisėtu ukrainiečių vaikų perkėlimu į Rusijos okupuotas teritorijas ir jų deportavimu į Rusiją.
Pernai Pakistano pareigūnai „grasinimais, piktnaudžiavimu ir sulaikymu privertė teisinio statuso neturinčius afganistaniečius grįžti“ į Afganistaną, kurį dabar valdo Talibanas, net pabėgėliams bei prieglobsčio prašytojams nepadarydami išimčių, teigiama metinėje ataskaitoje.
Nuo tada, kai Islamabadas pradėjo represijas, teigdamas, kad jos nukreiptos prieš nelegaliai Pakistane gyvenančius užsieniečius, beveik pusė milijono afganų grįžo atgal arba buvo išsiųsti iš šalies.
T. Hassan taip pat atkreipė dėmesį į judėjimą už santuokų lygybę tokiose šalyse kaip Nepalas, ir ypač į Afganistano mergaičių ir moterų ryžtingą sprendimą išeiti į gatves, kad pasipriešintų Talibano draudimams dirbti ir mokytis. Ji pasidžiaugė, kad afganistanietės rado alternatyvių būdų mokytis.
„Jei žmonės, kurių žmogaus teisės pažeidžiamos, vis dar pasiryžę kovoti, tuomet žmogaus teisės yra svarbios“, – sakė ji.
