Aziz Gul vyras pardavė jų 10-metę mergaitę, nepranešęs žmonai. Parduoti dukrą jis teigia ryžęsis dėl to, kad galėtų išmaitinti likusią penkių vaikų šeimą. Aziz Gul vyras aiškino jai, kad kitaip jie visi būtų priversti badauti.
Afganistane daug skurstančiųjų šeimų priima tokius sprendimus.
Nuo užsienio pagalbos priklausomos šalies ekonomika jau buvo susidūrusi su sunkumais, kai Talibanas užgrobė valdžią rugpjūčio viduryje, chaotiškai pasitraukus JAV ir NATO kariams.
Tarptautinė bendruomenė įšaldė Afganistano turtą užsienyje ir sustabdė bet kokį finansavimą, nenorėdama bendradarbiauti su Talibano vyriausybe, atsižvelgiant į jos žiaurumus ankstesnio valdymo laikotarpiu prieš 20 metų.
Labiausiai kenčia vaikai
Pasekmės buvo pražūtingos šaliai, kuriai smogė keturis dešimtmečius trukęs karas, sausra ir koronaviruso pandemija.
Daugybė valstybės tarnautojų, įskaitant gydytojus, jau kelis mėnesius negavo atlyginimo.
A.Charles: kiekvieną dieną padėtis šioje šalyje blogėja, o ypač kenčia vaikai.
Nepakankama mityba ir skurdas paveikė labiausiai pažeidžiamus asmenis. Humanitarinėse misijose dirbantys ekspertai sako, kad daugiau nei pusė Afganistano gyventojų susiduria su dideliu maisto trūkumu.
„Kiekvieną dieną padėtis šioje šalyje blogėja, o ypač kenčia vaikai“, – sakė pagalbos organizacijos „World Vision“ nacionalinė direktorė Afganistane Asuntha Charles.
Pasak jos, šiandien šeimos nori parduoti savo vaikus, kad galėtų pamaitinti kitus šeimos narius.
Labai jaunų mergaičių vedybų organizavimas yra dažna praktika visame regione. Jaunikio šeima – dažnai tolimi giminaičiai – moka pinigus, kad sudarytų sandorį, o mergaitė dažniausiai lieka su savo tėvais, kol jai sukanka 15–16 metų.
Tačiau dabar, kai daugelis negali įsigyti net būtiniausio maisto, kai kurie afganistaniečiai sako, kad leistų ištekinti net labai jaunas savo dukras. Kai kurie bando parduoti ir savo sūnus.
Vis dėlto A.Gul priešinasi savo dukros pardavimui. Pati ištekėjusi būdama vos 15 metų, ji sako, kad nusižudytų, jei jos dukra Qandi Gul būtų atimta prievarta.
A.Gul gerai prisimena akimirką, kai sužinojo, kad jos vyras pardavė Qandi. Tuo metu maždaug du mėnesius šeima galėjo įsigyti maisto. Galiausiai ji paklausė vyro, iš kur jis gavo pinigų, ir šis jai atskleidė tiesą.
„Mano širdis sustojo. „Kiekvieną kartą prisimenu tą naktį, mirštu ir atgyju. Buvo taip sunku“, – sakė A.Gul.
Moteris paklausė savo vyro, kodėl jis tai padarė.
„Jis pasakė, kad nori vieną parduoti, o kitus išgelbėti. Aiškino, kad kitaip visi būtume mirę. Aš jam pasakiau, kad mirti būtų buvę daug geriau nei tai, ką jis padarė“, – teigė A.Gul.
Moteris kreipėsi pagalbos į savo bendruomenę paaiškindama broliui ir kaimo seniūnams, kad vyras pardavė jos vaiką jai už nugaros. A.Gul sulaukė palaikymo, tačiau dukros „skyrybas“ ji užtikrins tik tuo metu, jei grąžins maždaug tūkstantį dolerių, kuriuos už dukrą gavo jos sutuoktinis.
Tačiau tokių pinigų ji neturi. A.Gul vyras pabėgo, galbūt bijodamas, kad žmona įduos jį valdžiai. Talibano vyriausybė neseniai paskelbė draudimą versti moteris tuoktis arba naudoti moteris ir mergaites kaip „valiutą“ ginčams išspręsti.
Būsimo A.Gul dukros jaunikio, maždaug 21 ar 22 metų vyro, šeima jau kelis kartus bandė ją pasiimti. Todėl moteris nežino, kiek laiko jai pavyks apsaugoti savo mergaitę.
„Jaučiuosi beviltiškai. Neturiu pinigų sumokėti šiems žmonėms. Jei negalėsiu išlaikyti dukters šalia savęs, sakiau, kad nusižudysiu. Bet tada galvoju apie kitus vaikus. Kas jiems nutiks? Kas juos maitins?“ – sakė A.Gul.
Jos vyriausiam vaikui yra 12 metų, jauniausiam – vos du mėnesiai.
Dabar viena vaikus auginanti A.Gul dirba kitų žmonių namuose. Jos atžalas tuo metu prižiūri senyvo amžiaus mama. 12-metis A.Gul sūnus po pamokų dirba skindamas šafraną. Tačiau šafrano sezonas labai trumpas – vos kelios savaitės, o šeimai ir dabar vos užtenka pinigų maistui.
„Mes nieko neturime“, – sakė A.Gul.
Pinigų reikia maistui ir gydymui
A.Gul šeimos istorija toli gražu ne vienintelė tokia Afganistane. Toje pačioje gyvenvietėje keturių vaikų tėvas Hamidas Abdullah taip pat pardavinėjo savo mažametes dukteris. Pinigų jam reikia žmonos gydymui, kuri šiuo metu laukiasi penkto vaiko.
H.Abdullah pasiskolino pinigų, kad sumokėtų už savo žmonos gydymą ir negali jų grąžinti. Taigi prieš trejus metus jis gavo pradinį įnašą už savo vyriausią dukrą Hoshran, kuriai dabar vos 7 metai. Jis susitarė dėl jos santuokos su šiuo metu 18-mečiu vaikinu gimtojoje Badgio provincijoje.
Tačiau ir tai šeimos neišgelbėjo. Dabar H.Abdullah ieško, kas nupirktų jų antrąją dukrą Nazią, kuriai šiuo metu vos šešeri.
„Neturime už ką pavalgyti“, – paaiškino H.Abdullah ir pridūrė, kad pinigų reikia ir žmonos gydymui, kuriai būtini tiek vaistai, tiek operacija.
Už savo jaunesniąją dukrą Nazią vyras norėtų gauti maždaug 200–300 dolerių.
„Turime tai padaryti, nėra kitos išeities. Kai priėmėme sprendimą, atrodė, kad kažkas iš manęs būtų atėmęs kūno dalį“, – sakė jo žmona Bibi Jan.
Nusprendė parduoti sūnų
Badgio provincijoje kita šeima svarsto galimybę parduoti savo aštuonmetį sūnų Salahuddiną.
Jo mama Guldasta pasakojo, kad pritrūkus pinigų maistui, ji vyrui liepė nuvežti berniuką į turgų ir parduoti.
Pasak JT, iki metų pabaigos Afganistane apie 3,2 milijono vaikų iki 5 metų amžiaus bus priversti prastai maitintis.
„Nenoriu parduoti savo sūnaus, bet privalau“, – sakė 35 metų jo tėvas Shakiras.
Vyras yra aklas viena akimi ir turi inkstų problemų. Shakiras sakė, kad šeima visiškai neturi pinigų, o vaikai kelias dienas verkė iš bado. Du kartus jis nusprendė nuvesti berniuką į turgų, tačiau parduoti sūnų jam neleido širdis.
„Bet dabar manau, kad neturiu kito pasirinkimo“, – sakė Shakiras.
Milijonų afganistaniečių neviltis akivaizdi, nes vis daugiau žmonių susiduria su badu. Pasak Jungtinių Tautų organizacijos, iki metų pabaigos apie 3,2 milijono vaikų iki 5 metų amžiaus bus priversti prastai maitintis. Tarp tokių jau yra ir Nazia.
Prieš dvejus metus ji buvo apkūni mažylė. Dabar ji atrodo išsekusi, kaulus dengia tik oda.
„Kainos didelės. Miltai brangūs, kepimo aliejus brangus, viskas brangu. Visą dieną ji manęs prašo duoti mėsos, jogurto ir vaisių. Tačiau mes nieko neturime ir neturime pinigų nupirkti maisto produktų“, – kalbėjo Nazios motina Fatima.
„World Vision“ nacionalinė direktorė Afganistane A.Charles sakė, kad humanitarinė pagalba šiuo metu labai reikalinga.
„Džiaugiuosi, kad pažadai yra duoti. Tačiau pažadai neturėtų likti tik pažadais. Jie turi tapti tikrove“, – sakė moteris.
