Pasak jo, „fašistinės ideologijos skleidėjai“ valdė Armėniją beveik 30 metų, dėl to visa šalis tapo panaši į juos.
„Arba Armėnijos vadovybė sunaikins fašizmą, arba mes jį sunaikinsime. Kito pasirinkimo neturime“, – sakė I.Aliyevas.
Azerbaidžano vadovas taip pat pareikalavo atidaryti vadinamąjį Zangezūro koridorių – kol kas tik teorinį sausumos kelią per tarptautiniu mastu pripažintą Armėnijos teritoriją, kuris galėtų sujungti pagrindinę Azerbaidžano teritoriją su jo eksklavu Nachičevanės autonomine respublika ir toliau su Turkija.
„Mes norime taikos ir bendradarbiavimo Pietų Kaukaze, ir tegul jie mums netrukdo. Jie neturėtų veikti kaip geografinis barjeras tarp Turkijos ir Azerbaidžano. Zangezūro koridorius turėtų būti ir bus atidarytas. Kuo greičiau jie tai supras, tuo geriau“, – sakė I.Aliyevas.
Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Azerbaidžano patirtis atkuriant teritorinį vientisumą pastaraisiais metais yra rimtai studijuojama užsienyje. Pasak I.Aliyevo, pasaulio istorijoje nėra kitos tokios valstybės, kuri savo jėgomis sugebėjo atkurti teritorinį vientisumą.
„Mes tai padarėme nepaisydami jokio spaudimo, grėsmių ir pavojų“, – pabrėžė jis.
Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyko keletas ginkluotų konfliktų dėl Karabacho regiono priklausomybės. Nepaisant to, kad šis regionas yra tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano teritorija, žlugus SSRS, Armėnija ginklu perėmė jo ir kitų gretimų Azerbaidžano teritorijų kontrolę.
2020 m. per Antrąjį Karabacho karą Azerbaidžanui pavyko susigrąžinti beveik visų Armėnijos okupuotų teritorijų už Karabacho ribų kontrolę. Pats Karabachas liko kontroliuojamas Armėnijos.
2023 m. ginkluotas konfliktas atsinaujino. Jo rezultatas – Azerbaidžanas perėmė visos Karabacho teritorijos kontrolę. Beveik visi etniniai armėnai, gyvenantys okupuotose Azerbaidžano teritorijose, pabėgo į Armėniją. Pasaulyje nepripažinta Kalnų Karabacho respublika nustojo egzistuoti, o kai kuriuos jos lyderius Azerbaidžano valdžia suėmė.
