Brazilijos karo laivai atplukdys rastus kūnus prie Brazilijai priklausančių Fernando de Noronjos salų, į kurias jie bus išskraidinti sraigtasparniu antradienio rytą.
 |
| Brazilijos pareigūnai apžiūri šaldymo konteinerį, parengtą kūnams saugoti. |
Iš salyno palaikai lėktuvu bus nuskraidinti į Brazilijos pakrantės miestą Resifę, o ten parengtoje lavoninėje pasiruošta atpažinti žuvusius pagal artimųjų DNR pavyzdžius ir odontologinius duomenis.
Brazilijos pareigūnai pirmadienio vakarą sakė nuo šeštadienio lėktuvo kritimo zonoje, esančioje už 1100 kilometrų nuo Brazilijos šiaurės rytinių krantų, radę 24 lavonus.
Prancūzijos pareigūnai vėliau nurodė, kad mažiausiai dar penki kūnai yra jų šalies fregatoje, kuri padeda Brazilijos karo laivynui ieškoti žuvusiųjų ir lėktuvo nuolaužų, todėl iš viso jau rasti 29 kūnai.
Aptikta lėktuvo uodega
Vienas Brazilijos jūrų pajėgų laivas pirmadienį rado „Air France“ lainerio „Airbus A330-200“ uodegos dalį ir plukdė ją į krantą. Ši nuolauža laikoma svarbiausia iš iki šiol rastų dalių, pasklidusių vandenyne birželio 1 dieną, kai laineris sudužo skrisdamas iš Rio de Žaneiro į Paryžių. Per šią avariją orlaivio pilotai neperdavė jokio nelaimės signalo.
 |
| Paieškose dalyvaujantis Brazilijos karinių oro pajėgų lėktuvas |
Lainerio vadinamosios juodosios dėžės buvo įtaisytos uodegoje, todėl radus jos nuolaužą gali susiaurėti šių skrydžio duomenų kaupimo prietaisų paieškos zona. Trečiadienį nelaimės vietą turėtų pasiekti Prancūzijos povandeninis laivas, kuris pradės ieškoti veikiausiai į vandenyno dugną nugrimzdusių juodųjų dėžių.
Manoma, kad šie savirašiai įtaisai dabar gali būti iki 6000 metrų gylyje, tačiau ieškotojai privalo skubėti, nes jų akustinių signalų siųstuvai nustos veikti po trijų savaičių.
JAV karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trečiadienį į katastrofos zoną bus atgabentas pirmasis iš dviejų velkamų hidrolokatorių, kuriais bus mėginama nustatyti pilotų pokalbių įrašų ir duomenų kaupimo įtaisus.
Tą pačią dieną šiame vandenyno ruože taip pat plaukios Prancūzijos povandeninis atomlaivis, kuris mėgins nustatyti juodųjų dėžių akustinių švyturių buvimo vietą.
Jeigu juodosios dėžės būtų aptiktos, Prancūzijos mokslinis nardymo aparatas, kuriuo buvo tiriamos nuskendusio jūrų lainerio „Titanikas“ nuolaužos, bus pasiųstas jų iškelti. Po kelių dienų į lėktuvo kritimo vietą bus atgabentas batiskafas „Nautile“, galintis panerti į iki 6000 metrų gylį.
Įtarimą kelia greičio davikliai
 |
| Atlanto vandenyne surinktos „Airbus A330-200“ nuolaužos |
Ši lėktuvo katastrofa yra didžiausia pasaulyje nuo 2001 metų ir precedento neturinti 75 metų gyvuojančios bendrovės „Air France“ istorijoje.
Šiuo metu daugiausia įtarimų kelia „Airbus A330-200“ greičio davikliai, kurie tikriausiai sugedo likus kelioms minutėms iki katastrofos, rodo 24 automatiškai pasiųstų žinučių apie gedimus duomenys.
Tyrėjai aiškinasi, ar šie davikliai, vadinami Pito vamzdeliais, galėjo pasidengti ledu. Dėl šios priežasties „Air France“ pilotai galėjo įskristi į tą dieną siautusios audros zoną, nežinodami tikrojo lainerio greičio.
Prancūzijos susisiekimo ministras Dominique'as Bussereau sakė, kad susiklosčius tokiam scenarijui pilotai galėjo nustatyti „per mažą lėktuvo greitį, todėl jis galėjo smukti žemyn, arba per didelį greitį, todėl lėktuvas galėjo subyrėti priartėjęs prie garso greičio ribos, nes išorinis apvalkalas nepritaikytas atlaikyti tokio greičio“.
Į darbą kibs ir Interpolas (papildyta 15.55 val.)
Interpolas padės Prancūzijos ir Brazilijos specialistams identifikuoti žuvusiųjų palaikus, antradienį pranešė AFP.
Per Prancūzijos lainerio avariją žuvo daugiau nei 30 šalių piliečių. Kaip sakė generalinis Interpolo sekretorius Ronaldas Noble'as, „kadangi šioje tragedijoje yra aukų iš viso pasaulio, būtina tiksliai koordinuoti tarptautinį bendradarbiavimą identifikuojant palaikus“.
Profsąjunga kviečia nebeskraidyti (papildyta 17.05 val.)
„Air France“ lakūnų profesinė sąjunga rekomendavo savo nariams nebeskraidyti „Airbus“ lėktuvais, kol juose nebus pakeisti greičio davikliai – manoma, kad būtent dėl to praėjusią savaitę įvyko šios kompanijos lėktuvo katastrofa.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Rasti sudužusio „Air France“ keleivių palaikai atgabenti į Fernando de Noronjos salyną. |
„Norėdami, kad nepasikartotų tokia tragedija... mes kviečiame pilotus bei lėktuvo komandas nebeskristi „A330“ ir „A340“ lėktuvais, kol jie nebus modifikuoti“, – skelbiama naujienų portale timesonline.co.uk. Šiai profesinei sąjungai priklauso apie 10 proc. aviakompanijos skrydžių darbuotojų.
„Air France“ paskelbė, kad greičio davikliai bus pakeisti kaip įmanoma greičiau. Tuo tarpu kitos pilotus vienijančios profesinės sąjungos kol kas neketina boikotuoti skrydžių.
Pirmosios aukos pasiekė Braziliją (papildyta 19.23 val.)
Brazilijos karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis su aštuonių žmonių, skridusių „Air France“ lėktuvu ir nukritusiu į vandenyną, palaikais, antradienį atplaukė į Fernando de Noronjos salyną. Pasak pareigūnų, čia bus atliktas pirminis iš vandens iškeltų palaikų identifikavimas, ir tik tada jie bus pargabenti į žemyną, kad Resifės mieste specialistai padėtų nustatyti palaikų tapatybę pagal dantų duomenis ir DNR tyrimus, gavus aukų artimųjų DNR pavyzdžius. Resifėje bus tiriamos ir rastos lėktuvo dalys.
Žuvusiųjų palaikai iš pradžių buvo karo laive „Constitution“, kuris stovi išmetęs inkarą už 30 jūrmylių nuo Fernando de Noronjos, o vėliau sraigtasparniu atskraidinti į salyną.
Grupė darbininkų, užsidėjusių baltas ligoninės kaukes, kėlė ir nešė lavonmaišius su palaikais iš sraigtasparnio.
Prancūzijos laivas plaukia „Air France“ lėktuvo kritimo vietos link (papildyta 20.01 val.)
Prancūzijos okeanografijos laivas išplaukė iš Afrikos Žaliojo Kyšulio salų padėti ieškoti „Air France“ keleivinio lėktuvo, praėjusią savaitę nukritusio į Atlanto vandenyną, vadinamųjų juodųjų dėžių antradienį pranešė Prancūzijos ambasada. „Mokslo tyrimų laivas pakėlė inkarą birželio 8-osios vakare. Į vietą jis turėtų atplaukti antradienį. Čia jis padės ieškoti „Air France“ 447-ojo reiso lėktuvo juodųjų dėžių“, – agentūrai pranešė Žaliojo Kyšulio respublikoje įsikūrusi ambasada.
Laivu „Pourquoi Pas?“ naudojasi Prancūzijos jūrų tyrimo institutas „Ifremer“ ir Prancūzijos karo laivynas. Jame yra du automatiniai povandeniniai laivai, galintis nusileisti į 6 km gylį. Prancūzijos atominis povandeninis laivas lėktuvo nukritimo turėtų pasiekti trečiadienį. Čia jis padės aptikti prie juodųjų dėžių pritvirtintų siųstuvų perduodamus signalus. Pasak ambasados, kai branduolinis povandeninis laivas aptiks šiuos signalus, „tiktai „Pourquoi Pas?“ galės nustatyti tikslią juodųjų dėžių buvimo vietą ir iškelti jas iš vandens“ povandeniniais robotais.
