Rusijos grąžinimas į ETPA supykdė karinę Maskvos agresiją patiriančią Ukrainą, jau suspendavusią narystę, ir kitas Rytų Europos valstybes. Trečiadienį Lietuvos ir dar šešių šalių atstovai protestuodami paskelbė bendrą pareiškimą ir paliko posėdžių salę.
Lietuvos delegacijos vadovas, Socialdemokratų darbo partijos atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad grįžusi delegacija konsultuosis dėl dalyvavimo tolimesnėse Parlamentinėse Asamblėjose.
15min pateikia prieštaringiausiai vertinamų Rusijos delegacijos narių sąrašą.
Kaltintas priekabiavimu
Pernai Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu: britų transliuotojo BBC, nepriklausomo rusų kanalo „Dožd“ ir Sakartvelo televizijos RTVI žurnalistės paskelbė, kad L.Sluckis jas nederamai lietė bei bandė pabučiuoti.
BBC žurnalistė Farida Rustamova pasidalijo interviu garso įrašo nuorašu, kuriame deputatas klausė, ar ji nenorėtų L.Sluckiui dirbti. F.Rustamovai atsisakius, deputatas pažėrė kaltinimus: „Tu bandai nuo manęs pabėgti, nenori manęs pabučiuoti, tu mane įskaudinai.“
Žurnalistei paaiškinus, kad ji turi vaikiną, L.Sluckis atrėžė, kad jam F.Rustamova galės būti žmona, o štai deputatui – meilužė. Pasak žurnalistės, tuomet L.Sluckis prie jos priėjo ir ėmė glostyti sėdmenis.
Galiausiai L.Sluckis feisbuke atsiprašė tų, „kurias tyčia arba netyčia privertė kentėti“. Jis tikino neturėjęs piktų kėslų.
Be to, L.Sluckiui yra skirtos asmeninės Europos Sąjungos sankcijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Jam draudžiama patekti į ES, tačiau šis draudimas negalioja vykstant į tarptautinių organizacijų renginius.
Šnipas ar ambasadorius?
Žmogaus teisių klausimais ETPA „rūpinsis“ ir buvęs Rusijos ambasadorius JAV Sergejus Kisliakas, šią šalį po ilgų darbo metų palikęs 2017-aisiais.
Tuomet buvo kalbama, kad ambasadorius nebegali pasilikti JAV, nes atsidūrė tyrimo dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus ir galimų ryšių su Donaldo Trumpo kampanijos nariais epicentre.
S.Kisliako susitikimai ir pokalbiai su pirmuoju D.Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Michaelu Flynnu galiausiai privertė pastarąjį atsistatydinti.
15min jau rašė apie prieštaringą S.Kisliako, kaip galimo „šnipų šnipo“, reputaciją. Štai buvęs KGB šnipas Jackas Barsky įvertino S.Kisliaką kaip „labai patyrusį operatyvininką“ ir CNN teigė, kad kai S.Kisliakas devintojo dešimtmečio pradžioje buvo išsiųstas į JAV kaip žemo rango diplomatas, jis turėjo arba pats būti KGB agentas, ar tiesiogiai raportuoti KGB.
Savo ruožtu buvęs JAV nacionalinės žvalgybos tarnybos direktorius Jamesas Clapperis tikino, kad S.Kisliakas „prižiūri labai agresyvią žvalgybos operaciją šioje šalyje“.
Bandymas apeiti sankcijas
Be L.Sluckio, dar trims Rusijos delegacijos nariams yra skirtos asmeninės Europos Sąjungos sankcijos dėl agresijos Ukrainoje.
Seimo narys Emmanuelis Zingeris dar prieš balsavimą dėl Rusijos grąžinimo feisbuke rašė, esą „akivaizdu, kad Rusija naudoja ETPA bandymui apeiti šias personalines ES sankcijas“.
Už ką skirtos sankcijos? Rusijos ir Europos kraštutinių dešiniųjų ryšius tyrinėjantis Antonas Šechovcovas pastebi, kad jau minėtas L.Sluckis finansavo nelegalias Prancūzijos parlamentarų, vadovaujamų Thierry Mariani, keliones į Rusijos okupuotą Krymą.
„Būdamas ETPA narys Mariani buvo pagarsėjęs kaip korumpuoto Alijevo autoritarinio režimo Azerbaidžane apologetas“, – tviteryje rašo A.Šechovcovas.
Europos Tarybai priklausantis Azerbaidžanas taip pat garsėja žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant žurnalistų ir režimo kritikų persekiojimą.
Dėl agresijos Ukrainoje asmeninės sankcijos taip pat skirtos Rusijos Valstybės Dūmos deputatams Igoriui Lebedevui, Tatjanai Sergejevnai ir Leonidui Kalašnikovui.
Kas yra Europos Taryba?
Europos Tarybai priklauso 47 Europos šalys. Ši tarptautinė organizacija prižiūri 1949-ųjų Europos Žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) veiklą.
Rusijos teisė balsuoti ETPA ir kiti įgaliojimai buvo suspenduoti dėl 2014-aisiais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems su Kijevo pajėgomis. Konflikto metu jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas, dėl kurių Rusijos delegacijos nariai negali būti įtraukti į Asamblėjos vadovaujančias struktūras ir dalyvauti stebėjimo misijose.
Protestuodama prieš sankcijas, Rusija 2017-ųjų birželį nustojo mokėti privalomuosius mokėjimus ET – pareiškė, kad to nedarys tol, kol jai nebus sugrąžinta balsavimo teisė. Maskva kasmet sumokėdavo 33 mln. eurų, sudarančių apie 7 proc. ET biudžeto.
Jei Rusija iki šių metų birželio nebūtų susimokėjusi, ją, remiantis įstatymais, būtų reikėję pašalinti iš ET. Tačiau ETPA antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją.
