Sausio mėnesį I.Girkino-Strelkovo gynyba apskundė nuosprendį – apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Maskvoje gegužės 15 d. Prie apeliacinio skundo pridedamas dokumentas, patvirtinantis, kad vienas iš karinių dalinių, dislokuotų apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) ribose, sutiko pasirašyti sutartį su I.Girkinu-Strelkovu ir paskirti jį būrio vadu.
Nuteistojo advokatas mano, kad I.Girkinas-Strelkovas turi teisinę galimybę pasirašyti karinę sutartį, nors Rusijos įstatymai draudžia siųsti į frontą asmenis, nuteistus „už ekstremistinius straipsnius“. Taip gali atsitikti, jei apeliacinis teismas panaikins nuosprendį arba jei Rusijos prezidentas suteiks nuteistajam malonę ir panaikins teistumą.
Rusijoje I.Girkinas-Strelkovas buvo pripažintas kaltu dėl „viešų raginimų ekstremizmui internete“. Sausio 25 d. Maskvos miesto teismas jį nuteisė ketverius metus kalėti bendrojo režimo kolonijoje. Byla jam buvo iškelta dėl dviejų pranešimų jo „Telegram“ kanale: pirmasis buvo apie galimą Krymo pasidavimą, o antrasis – apie pašalpų kariškiams nemokėjimą. Tačiau buvęs „DNR gynybos ministras“ buvo suimtas po savo aštrių pasisakymų Vladimiro Putino atžvilgiu, kuriuose jis prezidentą pavadino niekuo, bailiu nekompetentingu ir užsiminė, kad „jam vadovaujant šalis neišgyvens dar šešerių metų“.
Igoris Girkinas-Strelkovas susijęs su 2014 m. rytų Ukrainoje įvykusia Malaizijos lėktuvo „Boeing“ MH17 katastrofa. Tyrimo metu nustatyta, kad jis kartu su bendrininkais Sergejumi Dubinskiu ir Leonidu Charčenkovu į Ukrainą iš Rusijos pristatė sistemą „Buk“, kuri buvo panaudota suduodant smūgį į lainerį, dėl kurio žuvo 298 žmonės. 2022 m. lapkritį Hagos teismas už akių nuteisė I.Girkiną-Strelkovą kalėti iki gyvos galvos šioje byloje.
