M.al Sadro, kurį gimtajame Nedžefo mieste sutiko šimtai džiūgaujančių šalininkų, sugrįžimas įtvirtina jo vadovaujamo judėjimo iškilimą.
M.al Sadro buvimas čia garantuoja, kad jis bus įtakinga figūra Irako politinėje arenoje tokiu metu, kai šalį palieka Amerikos kariai.
Charizmatiškas dvasininkas išvyko iš Irako 2007-aisiais. Tuo metu į jį buvo žiūrima kaip į išdaviką, populistą, kurio vyrai kovėsi su amerikiečių ir irakiečių pajėgomis. Jis sugrįžta būdamas labiau legitimia figūra – kaip organizuoto politinio judėjimo, kuris yra svarbus partneris naujoje premjero Nouri al Maliki vyriausybėje, vadovas.
M.al Sadras pakankamai įtakingas, kad galėtų daryti didelį spaudimą N.al Maliki, ir veikiausiai reikalaus, jog būtų griežtai laikomasi Bagdado ir Vašingtono pasirašyto saugumo susitarimo ir iki metų pabaigos visi amerikiečių karių paliktų šalį.
Radikalių pažiūrų dvasininko sugrįžimas pasėjo nerimą tarp irakiečių. Ypač sunerimo sunitai, dar nepamiršę žiaurių konfesinių žudynių, kurias vykdė M.al Sadro kovotojai – vadinamoji Mahdi, ir laikantys jį Irano marionete.
Tačiau dvasininko šalininkai netvėrė džiaugsmu.
„Jis mūsų didvyris. Mes dėl jo aukojomės. Jis pasakė „Ne“ amerikiečiams ir su jais kovojo, jis drąsus“, – sakė Mohammedas Ali, stovėjęs minioje žmonių, susirinkusių pasveikinti M.al Sadro šiitų šventajame Nedžefo mieste, esančiame į pietus nuo Bagdado.
M.al Sadras apsilankė šiitų gerbiamo imamo Ali šventovėje. Dvasininkas buvo su juodu turbanu, rodančiu, kad jis yra musulmonų pranašo Muhammado palikuonis. Jį supo apsaugininkai, kurie stengėsi neprileisti prie dvasininko jo šalininkų ir padėjo jam prasiskinti kelią pro minią.
M.al Sadras taip pat aplankė savo tėvo, kuris buvo nužudytas Saddamo Husseino valdymo metais, kapą ir tuomet grįžo į namus. Dešimtis juodai vilkinčių Mahdi armijos narių pasklido po rajoną, kuriame yra M.al Sadro namas.
Ugningas pamokslininkas turi minias pasekėjų tarp skurdžiau gyvenančių irakiečių, laikančiu jį kovotoju už jų teises ir nusistačiusių tiek prieš sunitus, dominavusius valdant S.Husseinui, tiek prieš kitas šiitų politines partijas, tokias kaip N.al Maliki „Dawa“, kurios labiau atstovauja viduriniajai klasei priklausantiems šiitams.
M.al Sadras viešai Irake nesirodė nuo 2007 metų, kai išvyko į Kumo miestą Irane studijuoti islamo, kad sustiprintų savo kaip dvasininko autoritetą. Be to, Irake buvo išduotas jo arešto orderis dėl vaidmens vieno šiitų dvasininko, kuris buvo jo oponentas, nužudyme.
Dar pernai kovą šis arešto orderis tebegaliojo. Tačiau mažai tikėtina, kad M.al Sadras dabar galėtų būti sulaikytas, turint galvoje, kad N.al Maliki būtina jo vadovaujamo judėjimo parama.
Toks viešas dvasininko sugrįžimas leidžia manyti, kad jam išties nėra ko bijoti.
Pernai kovą vykusiuose rinkimuose į 325 vietų parlamentą sadrininkai iškovojo 40 vietų. Tik jų parama atvėrė kelią N.al Maliki antrą kadenciją užimti premjero postą.
Vis dėlto nemažai daliai irakiečių, ypač mažumą sudarantiems sunitams, M.al Sadras ir jo Mahdi armija liks neatsiejami nuo žiaurių žudynių, kurios vyko 2006 ir 2007 metais, kai per šalį ritosi kruvino tarpkonfesinio smurto banga.
