Žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais, apie K.Volkerio atsistatydinimą paskelbė dieną po to, kai Kongresas liepė JAV specialiajam pasiuntiniui Ukrainoje atsakyti į klausimus apkaltos tyrime dėl D.Trumpo.
Demokratai inicijavo apkaltos tyrimą įtardami, kad D.Trumpas sulaužė priesaiką, kai įšaldė 250 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai ir spaudė prezidentą Volodymyrą Zelenskį atnaujinti tyrimą dėl galimos buvusio viceprezidento Joe Bideno šeimos korupcinės veiklos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skundas dėl D.Trumpo spaudimo Ukrainai: penkios svarbiausios detalės
Pranešama, kad K.Volkeris padėjo asmeniniam D.Trumpo advokatui Rudy Giuliani, dariusiam spaudimą dėl tyrimo, susitikti su V.Zelenskio patarėju Andrijumi Jermaku.
Tyrimų centro „Internews Ukraine“ ekspertas, vyriausiasis portalo UkraineWorld.org redaktorius Volodymyras Jermolenka 15min teigė, kad nors V.Zelenskio rinkėjams šis skandalas nėra svarbus, tarp politikos ekspertų tvyro slogi nuotaika: baiminamasi, kad JAV gali apleisti nuo 2014-ųjų kariaujančią šalį.
„Prastos naujienos Ukrainai“
Pasirodžius žinioms apie K.Volkerio atsistatydinimą, buvusio prezidento Petro Porošenkos patarėjas užsienio politikos klausimais, politologas Konstantynas Jelisiejevas tviteryje rašė, kad tai yra „prastos naujienos“.
K.Jelisiejevas: „Volkerio atsistatydinimas yra prastos naujienos, naudingos Rusijai. Tai – tik pradžia. Bus daugiau įdomių įvykių, deja, nepalankių Ukrainai.“
„Volkerio atsistatydinimas yra prastos naujienos, naudingos Rusijai. Tai – tik pradžia. Bus daugiau įdomių įvykių, deja, nepalankių Ukrainai“, – rašė K.Jelisiejevas.
„Prastomis naujienomis Ukrainai“ nuo 2017-ųjų šias pareigas einančio diplomato atsistatydinimą vadina ir 15min kalbintas V.Jermolenka.
„(Volkeris) stovėjo už daugybės gerų idėjų. Ukrainai kyla iššūkis, kad gali būti įvairių Minsko susitarimų interpretacijų. Remiantis viena jų, Ukraina okupuotose teritorijose pirma turėtų surengti rinkimus, ir tik tada atgautų sienos kontrolę. Volkeris ir ankstesnė Ukrainos administracija laikėsi logikos, kad negalima rengti rinkimų okupuotose teritorijose“, – sakė V.Jermolenka.
Jis pridūrė, kad todėl buvo kalbama apie tarptautinių taikdarių pajėgų įvedimą, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų veiklą Donbase prieš rinkimus.
Kijevas nerimauja, kad surengus rinkimus prieš atgaunant sienos kontrolę, Maskva galėtų juos paveikti savo naudai, o ESBO turėtų pripažinti jų rezultatus. Plačiau apie tai – 15min straipsnyje.
V.Jermolenkos teigimu, būdamas specialiuoju pasiuntiniu JAV administracijoje, K.Volkeris padėjo prioritetizuoti Ukrainos klausimą. „Nežinome, ar ši pozicija bus išsaugota, jei taip, koks asmuo galėtų būti paskirtas vietoj Volkerio“, – sakė ukrainiečių politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas feisbuke po K.Volkerio atsistatydino rašė, kad „visas šis reikalas galiausiai brangiai kainuos būtent Ukrainai“.
T.Janeliūnas: „Sutrūkinės visi ukrainiečių ryšiai su Vašingtonu, o artimiausius metus niekas iš rimtų žmonių nenorės ten veltis, nes Ukraina bus laikoma toksiška jų karjerai.“
„Sutrūkinės visi ukrainiečių ryšiai su Vašingtonu, o artimiausius metus niekas iš rimtų žmonių nenorės ten veltis, nes Ukraina bus laikoma toksiška jų karjerai“, – rašė T.Janeliūnas.
Anot V.Jermolenkos, šiuo metu „pavojingiausias scenarijus“ yra tas, kuriame D.Trumpas gali pasakyti, jog Ukraina jam neberūpi, todėl pati turi susitarti su V.Putinu.
Vis dėlto, 2003-2006 metais JAV ambasadoriaus Ukrainoje pareigas ėjęs Johnas Herbstas „Laisvosios Europos radijui“ teigė nemanąs, kad K.Volkerio pasitraukimas nulems pokyčius JAV politikoje, tačiau „jis buvo energingas balsas, kurio pasigesime“.
Slogi nuotaika Ukrainoje
Pasak V.Jermolenkos, tarp Ukrainos ekspertų tvyro slogi nuotaika – „suprantama, kad labai blogai, jog Ukraina buvo įtraukta į JAV politiką“.
Politologo teigimu, kyla rizika, kad amerikiečių politikai nebesikoncentruos į Ukrainos problemas, o pavers šalį „dar viena figūra šachmatų lentoje“.
Vis dėlto, tikina V.Jermolenka, yra manančių, kad gerai, jog ši informacija pasirodė dabar. „Antraip Trumpas ir Giuliani būtų darę spaudimą Ukrainai slapta. O dabar, kai visi žino, kas vyksta, jie neturės tokių didelių svertų“, – sakė jis.
Remiantis paviešinta apkaltos tyrimą paskatinusi pokalbio stenograma, V.Zelenskis kritikavo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną nepakankamai stengiantis dėl Ukrainos.
„Nors, logiškai, Europos Sąjunga turėtų būti didžiausia mūsų partnerė, techniškai JAV yra kur kas didesnė partnerė nei ES“, – V.Zelenskis sakė Baltųjų rūmų vadovui.
V.Jermolenka sakė iš pradžių nerimavęs, kad tokie V.Zelenskio, nesitikėjusio, jog pokalbio turinys bus paviešintas, žodžiai pakenks Kijevo santykiams su Europos sostinėmis.
Vis dėlto, pasak politologo, V.Zelenskis gerai išsisuko vėliau žiniasklaidai paaiškindamas, kad pokalbis vyko liepą, kai Rusija buvo neseniai grąžinta į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA) „Prancūzijai ir Vokietijai dedant dideles lobistines pastangas“. Be to, niekam nėra naujiena, kad Ukraina nerimauja dėl Vokietiją ir Rusiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusija grįžta į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją: skandalinga ar racionalu?
„Tai tik parodė problemas, egzistuojančias Ukrainos santykiuose su Prancūzija ir Vokietija. Tie santykiai nebus sugadinti, tačiau jie turi ir gerų, ir blogų pusių“, –15min sakė V.Jermolenka.
Anot politologo, neturėtų nukentėti ir V.Zelenskio populiarumas namuose – jo rinkėjams skandalas dėl apkaltos arba nelabai rūpi, arba jie nelabai supranta jo detales. Vis dėlto, jei skandalas turėtų tokių pasekmių kaip šalies izoliacija tarptautinėje bendruomenėje, tuomet naujojo prezidento reitingai galėtų kristi.
„Jo populiarumą galėtų paveikti pablogėjusi ekonominė situacija. Jau yra ženklų, kad Zelenskis nebėra toks savimi pasitikintis kaip prieš mėnesį. Yra įtampų jo komandoje: (patarėjas saugumo klausimais) Danyliukas atsistatydino, tiksliai nežinome, kas įvyko.
Greičiausiai ne tokie geri interesai, įskaitant oligarchinius, paėmė viršų. Kai tik Zelenskis susidurs su vidaus sunkumais, tai paveiks jo populiarumą“, – tikino tyrimų centro „Internews Ukraine“ ekspertas.
Įsibėgėjęs skandalas
Prie dviejų ankstesnių administracijų JAV ambasadoriumi NATO dirbęs K.Volkeris 2017-ųjų liepą buvo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai.
K.Volkeris šiuo metu eina Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „McCain Institute“ vykdančiojo direktoriaus pareigas. Specialiuoju JAV pasiuntiniu Ukrainai jis dirbo savanoriškai.
Demokratai inicijavo apkaltos tyrimą dėl D.Trumpo paaiškėjus, kad JAV prezidentas siūlė 250 mln. dolerių vertės karinę paramą karo krečiamai Ukrainai mainais už V.Zelenskio pagalbą tyrime dėl galimos J.Bideno šeimos korupcinės veiklos.
Savo ruožtu D.Trumpas kaltina J.Bideną: esą jis, dar eidamas viceprezidento pareigas, ragino Ukrainos valdžią nušalinti šalis generalinį prokurorą Viktorą Šokiną, kuris neva nepakankamai kovojo su korupcija.
D.Trumpui ir respublikonams įtartina tai, kad V.Šokino pradėtas tyrimas dėl gamtinių dujų kompanijos „Burisma“, kurios direktorių taryboje dirbo J.Bideno sūnus Hunteris, po generalinio prokuroro atstatydinimo buvo nutrauktas.
Tiesa, šių metų gegužę tuometis Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka teigė neturintis jokių įrodymų, kad Joe ar Hunteris Bidenai elgėsi kaip nors neteisėtai.
15min jau rašė, kad tikimybė, jog D.Trumpas bus nušalintas nuo pareigų apkaltos būdu, nėra didelė.
