Dabar 56 metų buvęs ultradešiniųjų radikalas areštinėje laikomas nuo šeštadienio, pareigūnams išsiaiškinus, kad jis pateko į šalį neturėdamas reikiamos vizos.
M.A.Agca, kuris dabar tvirtina esąs uolus katalikas, už pasikėsinimą į popiežių ir kitus nusikaltimus, tarp kurių buvo vieno žurnalisto nužudymas, Italijos ir Turkijos kalėjimuose praleido beveik tris dešimtmečius.
Pirmadienį jis turėjo būti įlaipintas į lėktuvą ir išskraidintas iš šalies, magistratui atmetus apeliaciją dėl jo suėmimo ir apklausus neišspręstoje 1983 metais dingusios 15-metės mokinės Emanuelos Orlandi byloje.
Atlikdamas bausmę viename Italijos kalėjimų už 1981 metais įvykdytą pasikėsinimą į lenkų kilmės popiežių M.A.Agca viename interviu sakė, jog Vatikano pilietybę turinčią E.Orlandi pagrobė Bulgarijos agentai iš to paties „Pilkųjų vilkų“ („Bozkurtlar“) judėjimo, kuriam priklausė ir jis.
Tačiau jis nepateikė jokių įrodymų savo žodžiams pagrįsti ir 1997 metų liepą bylą buvo uždaryta.
M.A.Agca Vatikane apsilankė šeštadienį, praėjus 31 metams nuo tos dienos, kai popiežius Jonas Paulius II jį aplankė viename Romos kalėjime ir atleido jam už pasikėsinimą 1981 metais.
Tuomet, būdamas 23 metų, turkas dukart iš nedidelio atstumo šovė į popiežių Šv. Petro aikštėje. Viena kulka perskrodė pilvo ertmę, o kita vos nekliudė širdies.
Vatikano pareigūnai leido jam padėti baltų rožių ant velionio popiežiaus kapo, bet atmetė jo prašymą susitikti su dabartiniu popiežiumi Pranciškumi, neslėpdami, kad buvęs popiežiaus užpuolikas taip greičiausiai perdėtai siekia viešumo.
M.A.Agca, kuris dabar tvirtina esąs uolus katalikas, už pasikėsinimą į popiežių ir kitus nusikaltimus, tarp kurių buvo vieno žurnalisto nužudymas, Italijos ir Turkijos kalėjimuose praleido beveik tris dešimtmečius.
Jo pasikėsinimo į Joną Paulių II motyvas iki šiol nežinomas. Iš pradžių užpuolikas tvirtino, kad veikė vienas, bet vėliau liudijo, kad pasikėsinimą į komunistinį režimą kritikavusį lenkų popiežių organizavo Bulgarijos ir Sovietų Sąjungos slaptosios tarnybos.
