Vyksta grumtynės partijos viduje
Kol kas M.Barnier nėra oficialus kandidatas užimti Prancūzijos prezidento postą, nes dešinioji Respublikonų partija dar turi nuspręsti dėl pirminių rinkimų šį rudenį.
Kol kas iš viso nežinoma, ar tokie rinkimai bus, o galbūt partija be didesnio organizavimo viduje išrinks atstovą kandidatuoti rinkimuose.
Tačiau pats M.Barnier teigė, kad „šiais sunkiais laikais yra pasiryžęs tapti Prancūzijos prezidentu“ ir tikino, kad jo vadovavimo metu šalis ne tik gerbtų savo piliečius, bet ir būtų gerbiama valstybe.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Gintas Karalius 15min sakė, kad respublikonams dabar didžiausią grėsmę gali kelti tarpusavio peštynės dėl siekio dalyvauti prezidento rinkimuose.
G.Karalius lygina M.Barnier su JAV prezidentu Joe Bidenu – esą abu jie yra užsienio politikos profesionalai.
Tai būtų į naudą dabartiniam šalies prezidentui Emmanueliui Macronui, prieš kurį respublikonai nesugebėtų pastatyti vieno stipraus kandidato.
Tiesa, respublikonų peštynių fone M.Barnier galėtų iškilti kaip nuosaikus, su visais kalbantis ir patyręs politikas.
G.Karalius lygina M.Barnier su JAV prezidentu Joe Bidenu – esą abu jie yra užsienio politikos profesionalai.
Be to, M.Barnier, pranešdamas apie norą kandidatuoti Prancūzijos prezidento rinkimuose, taip pat pabrėžė sieksiantis dialogo su visomis politinėmis ir visuomenės pusėmis. Tačiau pergalės jam tai negarantuoja.
„Jei Prancūzijos prezidento rinkimai būtų gyvenimo aprašymo konkursas, Barnier laimėtų labai dideliu skirtumu prieš visus kandidatus.
Jis yra politikos veteranas, turintis įspūdingą karjerą – keletą kartų buvęs ministru, dešimtmečius dirbo Europos Komisijoje.
Barnier yra palankiai vertinamas Europoje kaip stiprus, kompetentingas diplomatas. Galima spėti, kad būtent tai jį ir paskatino pabandyti laimę dalyvauti Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Tačiau šie rinkimai vis dėlto nėra gyvenimo aprašymo konkursas ir M.Barnier sukaupta patirtis gali jam nepadėti“, – aiškino politologas G.Karalius.
Respublikonų sparne, pasak politologo, kandidatų, norinčių užimti prezidento postą, yra nemažai, todėl M.Barnier išsikovoti savo vietą gali būti sunku.
„Jei ant lapelio susirašytume M.Barnier pliusus ir minusus, kol kas minusų būtų daugiau. Jis vėlai, kaip nežinomas kandidatas, pradėjo rinkimų kampaniją. Kiti jo konkurentai, tarp kurių populiarus Xavieras Bertrandas ar respublikonų elito remiama Valerie Pecresse, jau seniai vykdo savo kampanijas“, – tvirtino politologas.
Prancūzai pažįsta menkai
Šiuo metu apklausos rodo, kad M.Barnier prancūzai tiesiog nežino. Jis yra eurokratas, sėkmingai dalyvavęs derybose su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš ES. Tačiau Prancūzijos viduje, kaip ir daugelyje kitų šalių, dominuoja ne užsienio politikos klausimai.
Kaip teigia G.Karalius, užsienio politika Prancūzijoje yra maždaug „dešimtaeilis“ klausimas renkantis prezidentą.
M.Barnier žada artimiausiu metu paskelbti savo politikos gaires. Jis jau anonsavo, kad jų bus penkios.
„Galima nesunkiai prognozuoti, kad viena jų bus susijusi su imigracija. Jis jau minėjo, kad žada drastiškai riboti imigrantų skaičių. Tai yra aktualu, nes ruošiamasi imigrantų iš Afganistano antplūdžiui. Tačiau apie migrantus kalba ir Macronas“, – teigė G.Karalius.
Dabartinis Prancūzijos prezidentas E.Macronas bemaž pastaruosius dvejus metus migracijos klausimu savo retoriką yra sugriežtinęs.
G.Karalius: Žmonių, norinčių balsuoti už E.Macroną, yra panašiai tiek, kiek jų buvo 2017 m. pirmajame ture – penktadalis rinkėjų.
„Prancūzijoje politinė kairė yra demoralizuota ir tai padarė būtent Macronas. Dabar jo pagrindinė užduotis atplėšti kuo daugiau simpatijų iš centro dešinės.
Policijos reforma, nepaprastosios padėties atšaukimas paverčiant daug nepaprastosios padėties funkcijų eilinėmis, migracijos smarkus apribojimas – visa tai yra bandymai pritraukti dešiniuosius rinkėjus.
Sunku įsivaizduoti, ką dar griežčiau galima pasakyti apie migrantus nei jau yra kalbėta, tačiau šią dainą girdėsime iš visų. Be to, E.Macronas čia stengsis neatsilikti“, – 15min tikino politologas.
Nepaisant kritikos, išlaikė pozicijas
E.Macrono vykdoma politika neretai sulaukdavo kritikos, apie ką liudija „geltonųjų liemenių“ protestai, nepasitenkinimas socialine ar ekonomine politika.
Tačiau, kaip teigė G.Karalius, prezidentas iki šiol išlaiko neblogas pozicijas ir turi visas galimybes nurungti kitų metų rinkimuose tiek M.Barnier, tiek ir kitus, panorusius jam mesti iššūkį.
„Žmonių, norinčių balsuoti už Macroną, yra panašiai tiek, kiek jų buvo 2017 m. pirmajame ture – penktadalis rinkėjų. Jo prezidentavimo vertinimas visos kadencijos metu taip pat yra ganėtinai stabilus.
Dabar stebime protestus dėl vakcinavimo Prancūzijoje, tačiau didžioji dalis prancūzų remia griežtas priemonės, priimtas dėl koronaviruso. Tiesiog protestuotojų balsą girdime labiau ir dėl to gali susidaryti įspūdis, kad Macronas yra labai nekenčiamas.
G.Karalius: dabar Prancūzijoje nėra aiškaus kairiųjų kandidato, bet, kaip ir Emmanuelio Macrono atveju, jis gali atsirasti iš niekur.
Tačiau jei šiandien vyktų prezidento rinkimai Prancūzijoje, juos greičiausiai laimėtų būtent jis. Tiesiog nėra aiškios alternatyvos Macronui.
Yra Marine Le Pen, kurią jis įveiktų antrajame ture, ir yra daugybė kitų fragmentuotų kandidatų, kurie vis tiek surinktų daug mažiau nei Macronas“, – kalbėjo G.Karalius.
Žinoma, čia pat jis pabrėžė, kad iki Prancūzijos prezidento rinkimų liko kiek mažiau nei metai ir per tą laiką viskas gali pasikeisti iš esmės.
„Prisiminkime 2017 m. rinkimus, kai prieš metus vykusios apklausos visiškai nieko neparodė. Todėl ir šiuo atveju gali būti kardinalių permainų lenktynėse dėl prezidento posto. Dabar Prancūzijoje nėra aiškaus kairiųjų kandidato, bet, kaip ir Macrono atveju, jis gali atsirasti iš niekur.
Pavyzdžiui, koks nors asmuo, atstovaujantis žaliosioms idėjoms ir nepriklausantis politiniam elitui“, – pastebėjo G.Karalius.
