Jokių faktų apie Ukrainoje atgimstantį antisemitizmą ar išpuolius tautiniu pagrindu Kremliaus valdomoms televizijoms taip ir nepavyksta atrasti. Tuo pat metu kai kurių aukšto rango Rusijos politikų ir jų remiamų Donecko ir Luhansko teroristų gretose vis dažniau pasigirsta raginimai vyti lauk kitataučius.
Naujausias pavyzdys – apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vado Aleksandro Zacharčenkos ir jo kolegos Igorio Plotnickio pareiškimai. Po jų prisimintas ir skandalingas Rusijos Dūmos deputatės, „Vieningosios Rusijos“ partijos narės Jelenos Mizulinos raginimas žydams vykti į savo žemę.
Ragina žydus važiuoti iš Rusijos
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje A.Zacharčenka pareiškė, kad „Ukraina yra valdoma apgailėtinų žydų“. „Nepamenu tokių laikų, kai kazokams vadovavo žmogus, savo rankose nelaikęs kardo“, – aiškino A.Zacharčenka. Tiesa, vėliau jis dangstėsi turėjęs omenyje, kad „apgailėtini žydai“ daro gėdą didžiai žydų tautai.
Tokie bandymai gesinti viešųjų ryšiu nesėkmes ir vis prasprūstantį antisemitizmą nėra reti Rusijos viešojoje erdvėje. Minėtoji Dūmos narė ir didžiausios bei įtakingiausios Rusijos partijos atstovė J.Mizulina ilgai ir nuobodžiai bandė išsižadėti posėdžio metu ištrūkusio pasisakymo.
„Kviečiu žydus keliauti į savo žemę. Jie niekada nebus tikri Rusijos patriotai“, – rėžė J.Mizulina, kurios pasisakymą daugelis bandė vadinti nevykusiu pokštu, tačiau tokių pokštų Vladimiro Putino aplinkoje vis daugiau.
„Kviečiu žydus keliauti į savo žemę. Jie niekada nebus tikri Rusijos patriotai“, – rėžė J.Mizulina, kurios pasisakymą daugelis bandė vadinti nevykusiu pokštu, tačiau tokių pokštų Vladimiro Putino aplinkoje vis daugiau.
A.Zacharčenkos pasisakymą skubiai pasmerkė Eurazijos žydų kongresas. Tokie pasmerkimai jau tapo tam tikra norma, tačiau Kremliaus reakcijos laukti net neverta.
E.Lucasas: „Rusija demonstruoja neįtikėtiną dviveidiškumą“
„The Economist“ apžvalgininko Edwardo Lucaso nuomone, Kremlius antisemitizmo klausimu demonstruoja jam būdingą dviveidiškumą.
„Rusija yra oligarchų valdoma kapitalistinė visuomenė, kurioje valdžia palaikymo sulaukia iš kairiųjų, sovietine nostalgija ten gyvena dešinieji“, – kalbėjo Kremliaus politikos ypatumus jau kurį laiką analizuojantis ekspertas.
„Tai yra tikras minų laukas investuotojams, į kurį jie noriai veržiasi. Rusija gyvena ekologinės katastrofos sąlygomis, bet tai netrukdo žaliesiems teisinti jos sprendimų. Galiausiai viską vainikuoja tai, kad Rusija deklaruoja antifašistines nuotaikas, kuriomis dangstosi etnonacionalistai, šovinistai ir imperialistai“, – užbaigė mintį E.Lucasas.
Antisemitizmui Rusijoje net nesipriešinama
Filosofas, politikos teoretikas Leonidas Donskis pabrėžė, kad Rusijoje antisemitizmas ne tik nėra slapstomas – jis niekada net ir nebuvo pasitraukęs. „Rusijoje gyva ilgalaikė anitsemitizmo tradicija. Galbūt netgi ilgiausia Europoje“, – kalbėjo jis.
Rusija deklaruoja antifašistines nuotaikas, kuriomis dangstosi etnonacionalistai, šovinistai ir imperialistai, – užbaigė mintį E.Lucasas.
„Vokietija dėjo milžiniškas pastangas, kad po Antrojo pasaulinio karo būtų išrauti bet kokie antisemitizmo, neapykantos tautiniu, rasiniu pagrindu daigai. Rusijoje tokių pastangų tiesiog nebuvo. Problema net nebuvo konfrontuota“, – tęsė L.Donskis.
„Sovietų Sąjungoje antisemitizmas tapo netgi savotiška valstybės politika. Jau nuo carinės Rusijos laikų žydams buvo taikomos tam tikros kvotos. Tam tikras kiekis galėjo studijuoti universitetuose, rusiškose mokyklose. Tačiau dabartinėje Rusijoje tendencijos atrodo nemaloniausios“, – teigė filosofas.
Pasak jo, pirmaisiais modernios Rusijos metais prezidento Boriso Jelcino politika kurį laiką stabdė antisemitizmo apraiškas. „Viskas pasikeitė, kai buvo paskelbta kova su oligarchais, kurių dauguma buvo žydų kilmės. Niekada nebuvo pasipriešinimo tai masinei isterijai dėl tautybės“, – konstatavo profesorius L.Donskis.
Rusija – valstybė be stabdžių
Komentuodamas minėtus atvirus tiek Rusijos politikų, tiek jų remiamų veikėjų antisemitinius pareiškimus, L.Donskis pabrėžė, kad V.Putino Rusijoje kalbėti galima bet ką. Tiesa, jis turėjo omenyje tikrai ne žodžio laisvės apraiškas.
„Į politinį gyvenimą atėjo žmonės be stabdžių", – L.Donskis.
„Į politinį gyvenimą atėjo žmonės be stabdžių. Sovietmečiu bent jau buvo suprantama, jog apie tam tikrus dalykus geriau nekalbėti, atviras antisemitizmas nebuvo gero tono ženklas. Dabartinėje Rusijoje gali kalbėti apie ką tik panorėjęs. Svarbiausia – nekritikuoti valdžios“, – teigė jis.
„Kremlius niekada nepuls smerkti tokių pasisakymų, tačiau jei reikės, ji paglostys Rusijos žydų mažumą ar pradės žaisti subtilius tarptautinės politikos žaidimus“, – sakė L.Donskis.
Akivaizdu, kad antisemitizmas Rusijoje vis dar nustumtas į šalį. Ne tik neįvardinant problemos, bet ir nedrįstant kelti aštrių klausimų.