Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija kartu su Švedija greitai išreiškė norą prisijungti prie NATO Aljanso.
Pasak P.Haavisto, Rusija sugriovė iki šiol egzistavusią saugumo struktūrą Europoje.
Suomija taip pat yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose yra slėptuvės branduolinio karo atvejams. Ministras 15min teigė neatmetantis, kad karo Europos teritorijoje scenarijus gali pakrypti ir blogiausia linkme.
-
Svarbiausios interviu temos
- Europos energetinis saugumas
- Suomijos ir Švedijos narystė NATO
- Vizų išdavimo Rusijos piliečiams stabdymas
- Rusijos karas Ukrainoje
- Vakarų atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje
– Lietuvoje su Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrais kalbatės pirmiausia apie energetinį saugumą. Suomija yra pasiruošusi galimai sunkiai žiemai?
– Suomijoje žinome apie sunkumus, susijusius su energetika, su kuriais susiduria daugelis Europos valstybių. Mūsų energetinė sistema nėra priklausoma nuo rusiškų dujų. Anksčiau turėjome dujų jungtį su Rusija, bet dabar ji yra atjungta. Pakeitėme ją jungtimi su Baltijos šalimis. Be to, statome naują terminalą, jis bus greitai baigtas. Reikia nepamiršti ir to, kad Suomijoje veikia penkios atominės elektrinės, gaminame elektrą naudodami hidroelektrines.
Tačiau, be abejo, jaučiame solidarumą su Europos šalimis dėl energetinės krizės. Tačiau mums svarbiausias klausimas ne išteklių prieinamumas, o jų kaina.
– Ar turite patarimų Lietuvai, kaip mes galėtume pagerinti savo energetikos rinka?
– Manau, kad dabar reikalingi sprendimai Europos Sąjungos lygmeniu.
