– Jūsų turtas vertinamas milijardais, o dabar nusprendėte varžytis su premjeru Vladimiru Putinu pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Kodėl manote, kad geras verslininkas gali būti ir geras politikas?
– Tai nesunku, kai tas verslininkas dar pasižymi ir puikiais socialiniais įgūdžiais, papildančiais jo vadovavimo patirtį. Kai buvau kalnakasybos bendrovės „Norilsk Nickel“ vadovas, kartu prižiūrėjau vaikų darželius, energijos tiekimą ir namų statybą. Kiek žemesniu lygiu jau esu daręs tai, ką reikia daryti nacionaliniu mastu. Geras tas prezidentas, kuris jau šį tą pasiekė gyvenime.
– Ar nemanote, kad politikoje ir versle galioja skirtingos taisyklės? Politikams reikia kovoti dėl paramos viešojoje erdvėje, o verslininkai priima sprendimus už uždarų durų.
– Taip pat ir nemažai politinių sprendimų priimama slapta nuo visuomenės. Tai viena didžiausių Rusijos problemų. Net Vakarų šalyse, turinčiose ilgesnes demokratijos tradicijas, visuomenės dalyvavimas ne visada toks, kokio norėtųsi. Verslininkas gali prarasti pinigus, o vėliau juos vėl uždirbti. Politikos valiuta – pasitikėjimas. Kartą praradus žmonių pasitikėjimą, vėl jį atgauti yra sunku.
– Rusijos žmonių pasitikėjimas Vladimiru Putinu smarkiai smuko. Kodėl jo populiarumas nuo 70 proc. staiga sumažėjo iki 50 procentų, kaip rodo oficialios apklausos, arba net iki 40 proc., jei tikėsime vidiniais šaltiniais?
– Pagrindinė klaida buvo padaryta rugsėjo pabaigoje, „Vieningos Rusijos“ suvažiavime, kur D.Medvedevas ir V.Putinas paskelbė, kad jie tiesiog apsikeis vietomis. Tai buvo ciniškas pareiškimas. Jis tikrai supykdė žmones. Kuriančioji klasė tada tarė: pala pala, mes uždirbame mokesčių pinigus, todėl nusipelnėme pagarbos ir reikalaujame pagarbos. Žmonės nebenori tylėti, kai virš jų galvų priimami sprendimai.
– Ar pats Kremlius jus pasikvietė į prezidentines lenktynes? Kad sumažintų šitą nepasitenkinimą?
Pagrindinė V.Putino klaida buvo padaryta rugsėjį, kai jis ciniškai pareiškė, jog apsikeičia su D.Medvedevu vietomis.
– Aš pats priimu sprendimus. Niekada nebuvau kažkieno kito projektas.
– Ar jūsų nežeidžia, kad artimas jūsų pažįstamas, buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis pavadino jus Kremliaus projektu?
– Ne, aš neįsižeidžiau – mane apskritai sunku įžeisti. Mano užduotis – įrodyti skeptikams, kad jie klysta, klijuodami man Kremliaus etiketę. Aš tikiu, kad įtikinčiau M.Chodorkovskį, jei tik galėčiau su juo pasikalbėti. Michailas yra geras ir talentingas vadybininkas. Jam turėtų būti sunku sėdėti už grotų. Tapęs prezidentu pasirūpinsiu, kad jis būtų paleistas.
– Jūs raginate priimti kadencijų ribojimo įstatymą, pagal kurį niekas negalėtų užimti tų pačių politinių pareigų ilgiau nei dvi kadencijas. Kas tokiu atveju nutiktų Vladimirui Putinui, kuris kovą ketina tapti prezidentu trečią kartą? Ar jam tada liktų vadovauti „Gazprom“, o D.Medvedevas turėtų tapti Konstitucinio teismo prezidentu?
– Aš pernelyg užimtas, kad švaistyčiau laiką tokioms fantazijoms.
– Jūs dalyvavote masiniuose protestuose. Vienas iš pasiūlytų sprendimų – „Rusija be Putino“. Kaip jums patinka šis šūkis?
– Aš palaikau Rusiją su Putinu, tačiau ir su rašytoju Borisu Akuninu bei interneto aktyvistu Aleksejumi Navalnu, kurie abu reikalauja V.Putino atsistatydinimo. Jei skirtingos pusės nesugebės susitarti, mums blogiausiu atveju gresia pilietinis karas. Sprendimas „Rusija be Putino“ manęs neįkvepia. Mums reikia ne revoliucijos, o evoliucijos.
– Kodėl tada rungiatės su V.Putinu rinkimuose?
– Būtent todėl, kad mums reikia evoliucijos, naujų protų ir naujų idėjų. V.Putinas nusipelnė pagarbos už tai, ko pasiekė. Ypač pirmaisiais savo valdymo metais, kai sugebėjo suvienyti suskaldytą žemę ir supaprastino mokesčių sistemą. Išaugo žmonių pajamos. Būtent vidurinioji klasė, šie neblogai uždirbantys piliečiai, ir yra tie, kurie nesutinka atsisakyti savo pilietinių teisių.
Ekonomikoje suskaldysiu monopolijas, tokias kaip „Gazprom“.
– Jei jus išrinktų prezidentu, kokioms trims priemonėms pirmiausia skirtumėte dėmesio?
– Mano manymu, svarbu padidinti konkurenciją versle ir politikoje. Kai didžiuosiuose mūsų miestuose įžengi į parduotuvę, gali pasirinkti iš dešimčių šaldytuvų arba virdulių. O politikoje pasirinkimas žmonėms mažas.
– Ką konkrečiai norite keisti?
– Noriu palengvinti naujų partijų kūrimą. Septynių procentų parlamentinis slenkstis turėtų būti sumažintas iki 3 procentų. Kadencija turėtų būti sutrumpinta – ne neseniai nustatyti šešeri metai, o kaip anksčiau, ketveri. Ekonomikoje suskaldysiu monopolijas, tokias kaip „Gazprom“. Trečia, prioritetu padarysiu investicijas į švietimą, mokslą ir kultūrą. Tai daug svarbiau nei didelės karinės išlaidos. Šiuo metu niekas nekelia grėsmės Rusijai.
– Rusai pernelyg nesimpatizuoja oligarchams. Kaip vertinate savo šansus patekti į Kremlių?
– Turtingi verslininkai susiduria su išankstiniu nusistatymu, bet ne tokiu dideliu kaip anksčiau. Labiausiai šalis nemėgsta nesąžiningų žmonių.
– Rinkimų klastotojų ir korumpuotų valstybės tarnautojų?
– Taip.
– Kodėl manote, kad turtuolių reputacija pagerėjo?
– Nes jie sukuria daug darbo vietų, investuoja į savo šalį, užsiima labdara ir padeda žmonėms. Rinkimų kampanijos metu bendrauju su daugybe paprastų rusų. Žmonės dažnai prie manęs prieina ir sako: aš komunistas, bet balsuosiu už tave, nes žinau, kad tu nevagi. Būtent tokiu metu daug pasiekę ir pasiturintys žmonės turi paimti valdžią ir išstumti tuos, kurie piktnaudžiauja padėtimi, kad prisikimštų kišenes.
– Kiek aukštai įsikerojusi jūsų minima korupcija? Ar prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas taip pat korumpuoti?
– Lėčiau. Korupcija yra Sovietų Sąjungos palikimas, deficitinės ekonomikos pasekmė. Kad nusipirktum mėsos, turėjai papirkti mėsininką. Tie, kam reikėjo oficialaus leidimo, turėjo atitinkamam pareigūnui atnešti dovaną, o gydytojai gaudavo daug saldainių ir šokolado. Susiklostė sistema, paremta dvigubais standartais. Šnekėdami namuose, prie virtuvės stalo, visi būdavome disidentai, bet darbe ir viešumoje ištikimai sekėme Komunistų partiją.
– Bet mes klausiame, ar korupcija sistemoje plinta iš viršaus į apačią.
– Ir iš ten taip pat. Ten sėdi žmonės su dvigubais standartais.
