Demonstracijose Paryžiuje, Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių. Rinkėjų – dešimtys milijonų, tad toks skaičius nėra labai įspūdingas. Vis dėlto darbininkų sąjungų nuomonė Prancūzijoje visada labai svarbi.
Istoriškai prancūzų darbininkai smerkia Marine Le Pen vadovaujamą „Nacionalinį frontą“, o profsąjungos ragina narius balsuoti prieš dešiniųjų radikalą.
Tačiau šį kartą akivaizdus ir faktas, kad kelios didelės sąjungos aršiai kovojo prieš darbo rinkos pertvarkymus, kuriuos E.Macronas, kai ėjo ekonomikos ministro pareigas, energingai gynė, o išrinktas prezidentu norės išplėsti.
Tad profsąjungos nesutaria. Vienos konkrečiai parėmė E.Macrono kandidatūrą, o kitos ragina tiesiog nebalsuoti už M.Le Pen. Tai, savaime suprantama, ne vienas ir tas pats.
Žada klausyti žmonių
Per kampanijos renginį Paryžiuje pirmadienį E.Macronas dar kartą pabrėžė, kad sieks įgyvendinti šaliai reikalingas ekonomines reformas, ir vėl kalbėjo apie „stiprią Europą“.
Tiesa, jis taip pat pareiškė, kad niekada „neteis“ „Nacionalinio fronto“ rinkėjo, „nes už to balso visada yra pyktis, įniršis, nusivylimas“.
Nors E.Macronas teigia, kad M.Le Pen begėdiškai siekia išnaudoti rinkėjų pyktį, jis, regis, žaidžia panašia korta. Kandidatas pirmadienį pareiškė BBC, kad išrinktas jis „klausys žmonių ir girdės faktą, jog jie šiandien labai pikti ir nekantrūs“.
„Aš esu proeuropietiškas, tačiau išrinktas iš esmės reformuočiau Europos Sąjungą ir mūsų Europos projektą. Nenoriu išduoti Prancūzijos žmonių, nes kitą dieną turėtume „Frexit“, – teigė E.Macronas.
Tačiau Prancūzijos kairieji, įskaitant profsąjungų, smerkiančių M.Le Pen ir „Nacionalinį frontą“, lyderius, tvirtina, kad būtent E.Macrono ginama ekonomikos politika, kurios branduolį sudaro noras atlaisvinti pančius darbdaviams ir laisvosios prekybos garbinimas, populiarina kraštutinius dešiniuosius.
Tokie kairiųjų rinkėjai, pirmajame ture masiškai balsavę už Jeaną-Lucą Melenchoną, nenori, kad jų balsai už E.Macroną būtų suprantami kaip parama pastarojo platformai.
Naujausios apklausos rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis registruotų rinkėjų sekmadienį apskritai nepasirodys prie balsadėžių.
Bendrų eitynių nebuvo
Paryžiuje pirmadienį per demonstraciją profsąjungos, kurios remia E.Macroną, ir profsąjungos, kurios pasisako prieš M.Le Pen kandidatūrą, žygiavo atskirai.
Paryžiuje pirmadienį per demonstraciją profsąjungos, kurios remia E.Macroną, ir profsąjungos, kurios pasisako prieš M.Le Pen kandidatūrą, žygiavo atskirai.
Vaizdas buvo visai kitoks nei 2002-aisiais, kai absoliučiai visi darbininkų judėjimai susivienijo prieš M.Le Pen tėvą Jeaną-Marie, kai pastarasis sugebėjo prasibrauti į antrąjį prezidento rinkimų turą. Tada triuškinančia persvara nugalėjo Jacques'as Chiracas.
Vienai didžiausių profsąjungų, Generalinei darbo konfederacijai, vadovaujantis Philippe Martinezas buvo atviras: nors daugelis judėjimų pasisako prieš „Nacionalinį frontą“, „dabar jau nebe 2002-ieji“.
Pirmadienį dalis demonstrantų nešėsi ženklus, kuriuose nepritarė nei E.Macronui, nei M.Le Pen, kiti skandavo, kad reikia atšaukti „Macrono įstatymą“. Buvo ir nemažai chuliganų – vien Paryžiuje buvo sužeisti penki riaušių policijos pareigūnai.
O.Belemas: „Nors mes neremiame Macrono idėjų, patariame nariams balsuoti už jį, nes mes nenorime Le Pen.“
Kitose eitynėse, kurias rengė mažesnės profsąjungos, oficialiai parėmusios E.Macroną, žmonės teigė, kad prancūzams tiesiog būtina pasirinkti vieną iš dviejų.
„Nors mes neremiame Macrono idėjų, patariame nariams balsuoti už jį, nes mes nenorime Le Pen, – tvirtino 56 metų IT specialistas Olivier Belemas. – Faktas, kad kitos sąjungos aiškiai nepataria, kaip elgtis, reiškia, jog nemažai balsalapių bus palikti tušti, o tada Le Pen šansai nugalėti padidės.“
Analitikai taip ir skaičiuoja: jei daug rinkėjų nuspręs nedalyvauti balsavime ir pasiliks namuose, M.Le Pen galimybės įveikti E.Macroną padidės.
Tiesa, tai vis tiek nerealu – nors nepriklausomo centristo persvara kiek sumažėjo, ji ir toliau siekia 18–19 proc. punktų.
Priminė radikalų šaknis
E.Macronas pirmadienį gana netikėtai prabilo apie Brahimą Bouarramą – vyrą, kuris buvo nužudytas per kraštutinių dešiniųjų demonstraciją 1995 metų gegužės 1-ąją. Skustagalviai nustūmė jį nuo tilto į Senos upę.
Kandidatas taip dar kartą pabandė atkreipti rinkėjų dėmesį į „Nacionalinio fronto“ antisemitines ir rasistines šaknis, kurių stengiasi atsikratyti M.Le Pen.
Praėjusį penktadienį E.Macronas buvo nuvykęs į Oradūro prie Glano kaimelį Vidurio Prancūzijoje, kur nacių SS divizija 1944 metais nužudė 642 žmones. Sekmadienį jis aplankė Šoa memorialą Paryžiuje.
Tamsią „Nacionalinio fronto“ praeitį simbolizuoja M.Le Pen tėvas Jeanas-Marie, kuris pirmadienį kreipėsi į kelis šimtus partijos rėmėjų Prancūzijos sostinėje. Nors bijota, kad šis veteranas pasisakys neatsargiai, jis šįkart neišsišoko.
„Jis (E.Macronas – red.) kalba apie ateitį, bet neturi vaikų. Jis kalba apie darbininkus, bet jis – buvęs bankininkas. Jis nori atgaivinti ekonomiką, bet jis – vienas tų, kurie ją susprogdino“, – kalbėjo J.M.Le Penas.
Tokią liniją tarp savęs bei E.Macrono brėžia ir pati M.Le Pen: „Jis yra finansų kandidatas, žmonių priešas. O aš būsiu prezidentė, kuri saugo.“
