Buvęs monarchas, du laikotarpius valdęs Rumuniją ir 1947 metais komunistų priverstas atsisakyti sosto, mirė gruodžio 5 dieną Šveicarijoje, būdamas 96 metų. Jo laidotuvės įvyks savaitgalį.
Karstą su velionio palaikais oro uoste pasitiko penkios buvusio monarcho dukros ir jo anūkas Nicholas Medforthas-Millsas, su kuriuo Mihai I buvo nutraukęs ryšius ir atėmęs iš jo princo titulą.
Per ceremoniją oro uoste visos vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo.
Karstą, uždengtą audeklu su karališkuoju herbu, atskraidino karinis lėktuvas. Karstas buvo pastatytas ant pakylos ir ortodoksų dvasininkai atliko trumpas apeigas.
Po apeigų karstas su buvusio monarcho palaikais išgabentas į Pelešo pilį netoli Sinajos kalnų kurorto, kur 1921 metų spalio 25 dieną gimė Mihai I.
Mihai I Ruminiją valdė 1927-1930 ir 1940-1947 metais.
Nors antrą kartą į sostą įžengė būdamas vos 19 metų, jis atliko svarbų vaidmenį, pakeitusį Rumunijos istorijos tėkmę per Antrąjį pasaulinį karą.
Nepaisant menkos patirties, jaunasis karalius 1944 metais sugebėjo organizuoti sukilimą prieš nacius palaikiusį diktatorių maršalą Ioną Antonescu. Tuomet Rumunija išsižadėjo nacistinės Vokietijos ir perėjo į Sąjungininkų pusę.
1947 metų gruodžio 30 dieną Mihai I buvo priverstas atsisakyti sosto ir ištremtas iš šalies. Apsigyvenęs Šveicarijoje jis ūkininkavo ir pilotavo komercinius lėktuvus.
Su žmona Anne (Ana), kilusia iš Parmos Burbonų, Mihai I susilaukė penkių dukterų.
1989 metais žlugus Nicolae Ceausescu komunistiniam režimui, Rumunijoje buvo atkurta demokratija, o po aštuonerių metų buvusiam monarchui grąžinta pilietybė.
Atsisveikinti su buvusiu monarchu bus galima karališkuosiuose rūmuose Bukarešte, kur dvi dienas, iki šeštadienį įvyksiančių laidotuvių, stovės karstas su jo palaikais.
Rūmų prieigas nuklojo plevenančių žvakių ir gėlių – rožių, lelijų, gvazdikų ir puansetijų – jūra.
Prie rūmų sutikta 85 metų pensininkė Aurelia Turcu sakė, kad Mihai „įnešė radikalų indėlį į mūsų šalies istoriją per Antrąjį pasaulinį karą ir parodė fantastišką drąsą“.
Moteris sakė, kad Hohenzollernų-Sigmaringenų dinastija, valdžiusi Rumuniją nuo 1866 metų iki Mihai I pasitraukimo iš sosto, „davė mums civilizaciją ir gerovę“.
„Neabejoju, kad Rumunijai būtų buvę geriau su monarchija“, – sakė ji.
