Iš pažiūros B.Griner ir V.Butas kaltinami kardinaliai skirtingais nusikaltimais. Krepšininkė buvo nuteista kalėti Rusijos pataisos kolonijoje už tai, kad turėjo vieną gramą kanapių aliejaus. V.Butas, kaip įtariama, yra produktyviausias pastarųjų dešimtmečių ginklų prekeivis, kurstęs konfliktus Afrikoje ir už jos ribų, o tiksliau – JAV teismo nuteistas už sąmokslą nužudyti amerikiečius.
Tačiau aplinkybės ir abiejų pusių politinis spaudimas šį disbalansą pakeitė. B.Griner amerikiečiams tapo svarbi – dėl to, kad tvirtino esanti nekalta, ir dėl to, kad tapo geopolitine pėstininke, suimta Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse. Dėl šių priežasčių JAV prezidento Joe Bideno administracija buvo įpareigota pradėti derybas su Kremliumi pačiu blogiausiu JAV ir Rusijos santykių momentu bent jau nuo Šaltojo karo pabaigos, rašo CNN.
Didesnė mįslė visuomet buvo pernelyg didelė V.Buto svarba Rusijai. Kaip vienas žmogus – anot jo paties, tik pilotas ir prekybininkas – gali būti toks vertingas Maskvai, kad ji dešimtmečius visais įmanomais būdais siekia jį išlaisvinti? Kas yra šis viską neigiantis vyriškis?
Interviu su V.Butu CNN žurnalistas Nickas Patonas Walshas ėmė 2009 m. po kelis mėnesius trukusių derybų, kai jis buvo įkalintas Bankoke. Anot žurnalisto, V.Butas – poliglotas, labai iškalbus, žavus ir gali be galo rapsodiškai pasakoti apie daugybę politinių veikėjų, su kuriais palaiko asmeninius ryšius visame pasaulyje.
„Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose V.Butas nufilmuotas Konge ir visoje Afrikoje, kur jis buvo gana arti ten vykstančių konfliktų. Daugybė analitikų ir Jungtinių Tautų tyrimų jį kaltina šaulių ginklų platinimu šiame žemyne dešimtajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tačiau jis tai neigia. Buvo kaltinimų, kad jis net apginklavo „Al Qaeda“, bet jis tai taip pat neigė. Buvo nedaug dalykų, kuriais jis nebuvo kaltinamas, ir nedaug dalykų, kurių jis neneigė. Jis tapo savotišku baugintoju, apie jį sukurtas filmas „Karo Dievas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage'as“, – rašo žurnalistas
Tokia yra V.Buto karjeros istorija: žmogaus, kuris tapo žinomas kaip „mirties pirklys“, reputacija. Tai, už ką jis 14 metų praleido kalėjime ir dėl ko buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, buvo sudėtinga slapta JAV narkotikų kontrolės agentūros surengta operacija, kurios metu jis buvo apgautas ir sutiko tiekti ginklus JAV agentams, apsimetusiems Kolumbijos teroristais – ginklus, skirtus amerikiečiams žudyti. Keista, kad po visų nusikaltimų, kuriais buvo kaltinamas Butas, vienintelis, už kurį jis sėdo į kalėjimą, buvo sąmokslas, o ne realus įvykdytas veiksmas.
Be abejo, jis tikrai yra pilotas ir verslininkas. Jis buvo karinis vertėjas, turintis sovietinę praeitį. Tačiau esama įtarimų, kad jis dirbo Rusijos žvalgyboje ir tapo jos vertingu veikėju tiekiant ginklus visame pasaulyje, siekiant sustiprinti Maskvos geopolitinius tikslus. Taip pat būta įtarimų, kad jis tarnavo kartu su aukšto rango rusais, kurie dabar yra artimi prezidentui Vladimirui Putinui. Tai galėjo paaiškinti, kodėl amerikiečiai intensyviai jo ieškojo. Jis niekada nebuvo niekas.
V.Butas ir jo aplinka visada buvo itin paslaptingi. Jis visuomet tikino esąs nekaltas, bet pripažino, kad jo gyvenimas buvo įdomus.
Labiau stebina tai, rašo CNN, kaip šis apsikeitimas įvyko Rusijos invazijos į Ukrainą metu.
„Tai byloja apie du dalykus: kad Maskva ir Vašingtonas gali palaikyti ryšius net tada, kai Rusijos bombos žudo nekaltus Ukrainos civilius, o Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai ginklus, nuo kurių žūsta rusų kariai, ir kad branduolinės galybės gali dirbti kitais opiais klausimais, kol skrieja kulkos. Tai naudinga visiems planetos gyventojams. Tai reiškia, kad vyrauja šaltas protas, o pagrindiniai interesai laimi“, – rašo CNN žurnalistas.
Taip pat, anot jo, tai rodo tam tikrą V.Putino silpnumą.
„Tuo metu, kai jis aršiai demonstruoja branduolinę retoriką prieš Vakarus, jis taip pat sutinka sudaryti aukšto lygio diplomatinį susitarimą, kad susigrąžintų Rusijos elitui, žvalgybos bendruomenei ir nacionaliniam pasididžiavimui itin svarbią ir sudėtingą figūrą.
Tai žmogus, apie kurį daugelis paprastų rusų gali būti girdėję, ir jis neabejotinai yra mitologiškai svarbus Rusijos elitui. Jis nėra tas, kurį Maskva – perfrazuojant bjaurų Rusijos invazijos, kurios metu šimtai karių kūnų liko išmėtyti mūšio lauke, šūkį – „paliktų užnugaryje“.
Būtent tokių žmonių palankumą V.Putinas dabar nori užsitikrinti. Sandoris taip pat galėjo būti labiau savanaudiškas. Daug kas mano, kad kai V.Butas tarnavo Afrikoje, jis palaikė glaudžius ryšius su Rusijos elito nariais, dabar artimais V.Putinui (nors V.Butas ir tai neigė). Ar todėl JAV skyrė tiek laiko ir pinigų jam sulaikyti? Ar jos manė, kad jis išsisuks? Galbūt niekada nesužinosime.
Taip, tai yra V.Putino laimėjimas, tačiau jis pasiektas jo silpnumo atskleidimo ir poreikio išlaikyti karinį elitą, kuriuo jis pasitiki, kaina“, – rašo N.P.Walshas.
