Andrijus, įprastai vadinamas „Tumanu“ (liet. rūkas) visą parą savo batalionui vadovauja Iš nedidelio, niekuo neišsiskiriančio namo smarkiai subombarduotame Rytų Ukrainos kaime.
Pasak jo, tai, apie ką Ukrainos pajėgos jau daugybę kartų pranešė iš fronto linijos prie Bachmuto miesto, vyksta ir šiauriau, Luhansko srityje – čia daugėja Rusijos karių, ginklų ir agresyvios taktikos, kuri, kaip tikisi Maskva, padės pasiekti labai reikalingą proveržį.
-
J.Bideno administracija pratęsė leidimą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams pasilikti JAV
-
Karo pradžioje Ukrainos derybininkų saugumą garantavo lenkų specialiųjų pajėgų kariai
-
JAV gynybos sekretorius: Rusijai ima stigti resursų kariauti prieš Ukrainą
-
V.Putinas atmeta versiją dėl Ukrainos vaidmens sprogdinant „Nord Stream“ dujotiekius
-
J.Prigožinas pakomentavo Lietuvos sprendimą paskelbti „Wagner“ teroristine organizacija
Medikai bataliono vadui Andrijui kasdien perduoda informaciją apie aukas, o nuostolių rodikliai tik patvirtina, kad įnirtingas karas fronte, kuris driekiasi per visą Rytų ir Pietų Ukrainą, abiems pusėms brangiai kainuoja.
Per kaimą šarvuotais transporteriais važiuojantys kareiviai nuolat girdi tolimo apšaudymo dundesį, o savo bazėje, kurios langai užtemdyti, Tumanas skaičiuoja ir braižo artilerijos smūgių koordinates.
„Nuo vasario pradžios jie (rusai) surengė apie 40-50 bandymų pulti“, – radijo ryšiu agentūrai „Reuters“ sakė 45 metų vyras.
„Visus juos atrėmėme“, – pridūrė vadas, prisistatantis Ičkerijos vardu, slapyvardžiui naudojantis istorinį Rusijos pietinio Čečėnijos regiono, kuriame jis kovojo dviejuose karuose, pavadinimą.
Tuo tarpu Tumanas baiminasi, kad apsupimo taktika, kurią Rusijos pajėgos bando naudoti prieš Bachmutą ginančius ukrainiečių karius, gali būti pakartota didesniu mastu ir jo fronto sektoriuje.
Jo teigimu, rusai neseniai pakeitė puolimo kryptį, matyt, ketindami užimti kelią į Lymaną – Ukrainos kontroliuojamą miestą, esantį į vakarus nuo Kreminos.
Atrodo, kad planuojamos apsupties apačioje yra Soledaras, o tai reiškia, kad pažeidžiama būtų kur kas didesnė teritorija nei Bachmutas. Toks manevras galėtų leisti Rusijai paspartinti judėjimą į vakarus po to, kai ji jau kelis mėnesius yra praktiškai įstrigusi.
„Tai antroji pagrindinė kryptis (po Bachmuto), kuri yra labai reikšminga priešui, nes, jei jie prieis prie Lymano, už jo yra Kramatorskas ir Slovjanskas“, – pridūrė jis.
Puolimai ir kontrpuolimai
Kai kurie analitikai teigė, kad, nors Maskva gali turėti viziją pasinaudoti vadinamu „žnyplių“ manevru, jie abejoja jos galimybėmis tai įgyvendinti, atsižvelgiant į faktą, kad Rusijai ir taip sunkiai sekasi užkariauti praktiškai apleistą ir smarkiai apgriautą Bachmuto miestą.
„Iš tiesų aktyvumas didėja, ir jie (rusai) bando judėti Lymano link – vasario mėnesį jiems pavyko pasistūmėti 4 km į priekį“, – sakė Ukrainos karo analitikas Oleksandras Musijenka.
„Šiai linijai (Slovjanskas-Kramatorskas-Kostantinovka) užimti priešui reikėtų daug pajėgumų, todėl, manau, kad tai mažai tikėtina, turint omenyje nuostolius, kuriuos jau patiria rusų kariai“, – teigė karybos ekspertas.
110-asis Tumano batalionas veikia teritorijoje, kurią rusai užgrobė po to, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, o pernai rudenį per kontrpuolimą ją atkovojo Ukrainos pajėgos.
Agentūros „Reuters“ žurnalistas pasakojo, jog visur matyti kovų ir vėlesnių artilerijos dvikovų ženklai: išdaužyti namai ir parduotuvės, aplinkiniuose miškuose mėtosi sudegusios karinės transporto priemonės, garsiai kaukši patrankos, apšaudančios rusų pozicijas šiaurės rytuose.
Ukrainos pajėgų kariai teigė, jog smarkiau atakuoti Rusija pradėjau jau vasario mėn., nors Vakarų karo apžvalgininkai didelio masto puolimo tikėjosi jau žiemą.
Oleksandras, Tumano bataliono padalinio, kovojančio su rusais priešakiniuose grioviuose, vadas, teigė praėjusį mėnesį taip pat pastebėjęs suintensyvėjimą.
„Jie smarkiai spaudžia. Jie mėto į mus minosvaidžių bombas“, – antradienį agentūrai „Reuters“ sakė 50-metis, pridurdamas, kad rusai žengia šturmo būriais, o jiems iš paskos siunčiama dar viena banga, kuri juos pakeičia, jei šie žūsta.
„Naktį jie visada puola pėsčiomis, o mes sėdime, žiūrime pro termovizorius ir šaudome į juos“, – pridūrė karys.
Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, batalionas taip pat palaipsniui didino savo pajėgas, papildydamas jas bepiločių lėktuvų komandomis ir sunkiąja ginkluote, įskaitant tankus.
Nors karių kovos dvasia išlieka aukšta, o Tumanas – populiarus lyderis, vadai taip pat kalba apie didėjantį nuovargį.
„Tiesą sakant, esame tikrai išsekę, – sakė 43 metų Serhijus Pavlovičius, vado pavaduotojas, atsakingas už psichologinę paramą kariams. Kol kas tai vienintelė rimta problema. Motyvacija yra labai didelė.“
Kalbėdamas apie Ukrainos bandymą perimti iniciatyvą, Tumanas sakė, kad netrukus gali prasidėti kontrpuolimas. Anot jo, kontrpuolimo dar teks kiek palaukti, nes dėl atšilusio oro daugelyje vietų keliai virto purvu, todėl juose lengvai užklimpsta sunkiasvorės transporto priemonės.
„Jie (Ukrainos valdžia) ruošia daug atsargos batalionų ir dalyvaus kontrpuolime, – sakė Tumanas. – Dabar pavasaris, orai nėra tokie palankūs... todėl manau, kad tai įvyks balandį“.
Amžinas karys
Bataliono vadas Tumanas „Reuters“ žurnalistui atviravo, kad jo gyvenimą temdė konfliktai. Vyras pasakojo, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo dalyvavo abiejuose dešimtojo dešimtmečio karuose tarp Rusijos karių ir separatistų.
Iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Andrijus Tumanas pasitraukė 2007 m., bet 2014 m., Rusijos remiamiems separatistams įsiveržus į Rytų Ukrainą, vėl prie jų prie jų prisijungė.
Nors prieš tris metus buvo sunkiai sužeistas per sprogimą, tačiau nedvejodamas užsirašė tarnybai, vos prasidėjus plataus masto invazijai.
Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje musulmonas vyras netoli Kyjivo neteko vienos iš trijų žmonų. Jo vienintelis 21 metų sūnus taip pat žuvo maždaug tuo pačiu metu kovose šiauriniame Sumų mieste.
Tumanas sakė, kad į priekį jį veda kerštas rusams ir parama savo batalionui, kurį sudaro keli šimtai karių. Jis atsisakė nurodyti, kiek karių jis vadovauja, ir neleido įvardyti kaimo, kuriame „Reuters“ žurnalistai praleido dvi dienas sekdami jį ir jo karius.
Kitoje jo bazės patalpoje du vyrai sėdėjo už nešiojamųjų kompiuterių ir stebėjo tiesioginę vaizdo medžiagą, siunčiamą iš bepiločių orlaivių, stebinčių rusų pozicijas. Jų pagalba, galima identifikuoti priešo grėsmę ir nukreipti artileriją.
Aplinkiniuose miškuose, purvinu keliu, vedančiu už 8 km esančios fronto linijos link, dviejų žmonių medicininės evakuacijos komanda laukė, kol kovoje sužeistą kareivį jiems atgabens jo bendražygiai.
Vienas iš medikų – 35-erių metų Mychailo Anestas – pareiškė, kad intensyviausios kovos vyko vasario mėnesį, kai per vieną dieną buvo sužeista net 20 bataliono karių.
„Gausu ugnies iš artilerijos ir minosvaidžių“, – sakė jis.
Tumanas pabrėžė, kad jo batalionui reikalingi didesni artilerijos pajėgumai, įskaitant šaudmenis, raketų paleidimo įrenginius, kad išlaikytų spaudimą rusams.
Vado nuomone, jo fronto sektoriuje artilerija yra raktas į abiejų pusių pozicijų gynybą ir spaudimą priešininkui.
„Mano vaikinai kovoja jau kelis mėnesius, – sakė jis. – Jie žūsta ir nepamato nė vieno ruso, nes visus juos jau būna pasiglemžusi artilerija.“
