SUPRASTI AKIMIRKSNIU
- Brenerio pasienio perėjoje gali būti atnaujintos patikros
- Austrija patvirtino naują „sienų valdymo“ planą
- Vietos gyventojai su baime laukia naujo migrantų antplūdžio
- Suirutė gali smogti turizmui ir prekybai regione
Smėlio spalvos pastatas, kuriame anksčiau budėdavo austrai pasieniečiai, dabar paverstas parduotuve, kurioje galima nusipirkti margų tautinių kostiumų.
Kitoje gatvės pusėje – jau Italijoje – žiba didelis prekybos centras. Valstybes skiria nedidelis sniegu padengtas žiedas gatvės viduryje. Pusė jo – Italijoje, pusė – Austrijoje.
Čia tvyro ramybė. Tačiau dabar gyventojai abiejose pusėse jau būgštaudami laukia sugrįžtančių pasieniečių.
Austrai jau kovoja su migracija
Austrija paskelbė nuo balandžio 1-osios griežtinanti savo pietinių sienų kontrolės priemones ir greičiausiai tikrins visų į šalį įvažiuojančių asmenų dokumentus.
Toks sprendimas – tik dar vienas įrodymas, kad Austrijos pasirenkami kovos su nelegalia migracija būdai artėja prie tų, kuriuos jau anksčiau pasirinko, pavyzdžiui, Vengrija ar Slovakija.
Austrija pernai priėmė 85,5 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. Daugiau tokių prašymų vienam gyventojui teko tik Vengrijoje ir Švedijoje.
Gal ir nenuostabu. Praėjusiais metais Brenerio miestelis tūkstančiams atvykėlių iš Vidurio Rytų ir Afrikos tapo pagrindiniais vartais keliaujant iš Italijos į šiaurines ES šalis.
Austrija pernai priėmė 85,5 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. Daugiau tokių prašymų vienam gyventojui teko tik Vengrijoje ir Švedijoje.
Vienos sprendimas dabar gali paversti šį regioną, dar neseniai liaupsintą kaip taikaus europiečių sugyvenimo simbolį, kai kuo kitu – žemyno dezintegracijos ženklu.
Gali vėl atsiverti istorinės žaizdos
Be to, baiminamasi, kad atnaujinta pasienio kontrolė gali suerzinti Italijos Pietų Tirolio provincijos gyventojus. Dauguma jų – vokiečiai.
Teritorija kadaise priklausė Austrijos ir Vengrijos imperijai, bet po Pirmojo pasaulinio karo ją aneksavo Italija. Šioje šalyje valdžią perėmę Benito Mussolini persekiojo vietos vokiečius, naikino jų mokyklas.
Tiesa, praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje regionui buvo suteikta plati autonomija, ir nuo to laiko taikusis Pietų Tirolis pateikiamas kaip pavyzdys visai Europai.
Dabartinis Italijos premjeras Matteo Renzi netgi dažnai kartoja, kad iš Pietų Tirolio galėtų pasimokyti į konfliktą įsivėlusios Ukraina ir Rusija.
Vis dėlto regiono gyventojai, kurie yra Italijos piliečiai, bet visų pirma save laiko tiroliečiais, ramūs dėl to, kad jiems kasdien neprimenama, jog jie gyvena ne Austrijoje, o Italijoje.
„Mums tai labai svarbu, mums skauda širdį, kai matome, kad vėl kyla siena“, – teigė Pietų Tirolyje už migraciją ir sveikatos apsaugą atsakinga Martha Stocker.
„Kai kadaise siena buvo atidaryta, nebejautėme, kad esame tarsi įkalinti, kad esame tautinė mažuma. Dabar vėl jaučiamės prispausti“, – pridūrė pareigūnė.
Stabdys automobilius ir sunkvežimius
M.Stocker dar sunku suvokti, apie kokias konkrečias priemones kalba Austrijos valdžia. Dabar, pavasarį, ties Brenerio perėja ramu, bet netrukus ji vėl gali tapti tūkstančių migrantų maršruto dalimi.
„Nežinau, ką galvoti, kai jie kalba apie „sienų valdymą“. Tokios sąvokos gali reikšti viską – nuo mobilių eismo barjerų iki tvorų“, – svarstė moteris, atvirai abejojanti, ar patys austrai turi konkretų planą.
Bet klausimas vis aštresnis, nes per pastarąsias savaites Italijoje labai padaugėjo migrantų.
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į Italiją atvyko maždaug 15 tūkst. migrantų – apie 50 proc. daugiau nei per tokį patį laikotarpį pernai.
Nors 2015-aisiais daugelis atvykėlių rado būdų keliauti toliau į šiaurę, šiemet Brenerio meras Franzas Kompatscheris prognozuoja, kad austrai tikrins automobilius ir ieškos įtariamų migrantų. Be to, greičiausiai bus stabdomi ir apieškomi krovininiai sunkvežimiai.
„Pačioje Brenerio perėjoje padėtis dar labiau komplikuota, nes pasienio traukinių stotis – Italijos teritorijoje. Jei austrai norės tikrinti traukinius, jie turės gauti leidimą iš italų.
Abejoju, ar pastarieji sutiks, – aiškino F.Kompatscheris. – Breneryje gyvena vos 250 žmonių. Negalime čia net laikinai apgyvendinti tūkstančio migrantų. Pernai buvo sunku, kai jų atvyko 400.“
Taps nauju karštuoju tašku?
Migrantų srautus regione atidžiai analizuojanti Alexanderio Langerio fondo atstovė Monika Weissensteiner tvirtina, kad daug kas priklausys nuo kelių ateinančių mėnesių, kai paaiškės, ar Vokietija priima iš Austrijos atvykstančius migrantus.
„Jei Vokietija neįleis žmonių, jų neįleis ir Austrija. Tuomet migrantai telksis čia, Pietų Tirolyje“, – teigė M.Weissensteiner.
Specialistė nemano, kad problemos dėl migrantų Pietų Tirolyje iš naujo įžiebs reikalavimus dėl atsiskyrimo nuo Italijos, nors apie tai vis pasvarsto radikalesni krašto politikai.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad vietos žmonės jau bijo, kad Brenerio perėja taps nauju karštuoju tašku, kur pabėgėliai ir migrantai lauks žinių dėl perkėlimo.
„Čia apie ateitį kalbama taip, lyg Breneris taps naujuoju Kalė, naująja Sicilija“, – pastebėjo M.Weissensteiner.
Aišku, gali būti ir taip, kad migrantai ieškos kelių ne iš Italijos į Austriją, o atvirkščiai.
Berlynas paskelbė Afganistaną saugia šalimi. Tai reiškia, kad prieglobsčio bent jau Vokietijoje daugelis afganistaniečių gali nesitikėti.
Esą atvykėliai, ypač – afganistaniečiai, jau pradeda suvokti, kad Vokietijos, į kurią patekti siekia absoliuti dauguma migrantų, migracijos politika jau griežtinama.
Juolab kad Berlynas paskelbė Afganistaną saugia šalimi. Tai reiškia, kad prieglobsčio bent jau Vokietijoje daugelis afganistaniečių gali nesitikėti.
Būgštauja dėl pasekmių turizmui
F.Kompatscheriui ir kitiems Brenerio gyventojams Italijos pusėje svarbios ir galimos ekonominės problemos. Austrijos sprendimas tikrinti automobilius ir sunkvežimius gali neigiamai paveikti turizmą ir prekybą.
„Jei nuolat teks mažinti greitį nuo maždaug 100 km per valandą iki 20–30 km per valandą, čia niekas nebevažiuos“, – teigė F.Kompatscheris.
Jo manymu, net jei krovininiams sunkvežimiams tektų lūkuriuoti „pusvalandį ar valandą“, verslui tai kainuotų milijonus eurų.
Sutiko ir tirolietis Roberto, vietos restorane turistams ruošiantis šviežius makaronus su lašiniais – tipišką tirolietišką patiekalą: „Bet kokie ribojimai mums būtų katastrofiški.“
„Ekonomikai būtų riesta. Problemų buvo jau pernai, kai siena buvo uždaryta tik trumpam. Vokiečiai – didžiausi mūsų klientai, bet jie čia nebevažiuos, jei prie sienos teks laukti 2–3 valandas“, – aiškino Roberto.
Tuo metu tautinių kostiumų parduotuvėje dirbanti Ute Penz laukia naujosios tvarkos. Į Austrijos pietus prieš 10 metų dirbti atvykusi vokietė pro langą kasdien mato keliaujančius migrantus, ir jie moteriai nepatinka.
„Man siena nesvarbi. Juk vis tiek nestabdys visų mašinų. Man svarbu, kaip mes išlaikysime migrantus? Jie kainuoja. Aš irgi atvažiavau į Austriją. Bet aš dirbau. Už dyką negavau nieko“, – teigė U.Penz.