„Rašau tai kaip įkaitas. Nigerį puola karinė chunta, kuri bando nuversti mūsų demokratiją, o aš esu tik vienas iš šimtų savavališkai ir neteisėtai įkalintų piliečių. Šis perversmas, kurį prieš mano vyriausybę liepos 26 d. pradėjo viena kariuomenės frakcija, neturi jokio pateisinimo. Jei perversmas pavyks, jis turės pražūtingų pasekmių mūsų šaliai, mūsų regionui ir visam pasauliui“, – pareiškė demokratinis šalies lyderis.
Jo vyriausybė į valdžią Nigeryje atėjo po 2021 m. demokratinių rinkimų. Pasak M.Bazoumo, perversmą surengę asmenys melagingai tvirtina, jog veikė siekdami sustiprinti Nigerio saugumą. Jų retorikoje susipynusios nesėkmingo karo su džihadistų teroristais, demokratiškai išrinkto Nigerio prezidento ekonominio ir socialinio valdymo, įskaitant partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa, padaryta žala.
M.Bazoumas: užuot sprendusios saugumo problemas stiprindamos savo pajėgumus, šalys samdo nusikalstamus Rusijos samdinius, tokius kaip „Wagner“, o tai daroma jų žmonių teisių ir orumo sąskaita
„Iš tikrųjų Nigerio saugumo padėtis smarkiai pagerėjo – prie to prisidėjo būtent tos partnerystės, kurioms chunta priešinasi. Užsienio pagalba sudaro 40 proc. mūsų nacionalinio biudžeto, tačiau ji nebus teikiama, jei perversmas pavyks“, – straipsnyje pažymėjo M.Bazoumas.
Šalies vadovas taip pat įvertino, kad per jo prezidentavimo laikotarpį sumažėjo teroristinės grupuotės „Boko Haram“ išpuolių, kas leido į savo kaimus sugrįžti vietos gyventojams, užmegztos tarptautinės vystymosi iniciatyvos, tokios kaip tvarios energetikos kūrimo, žemės ūkio našumo didinimo ir naujos Nigerio lyderių kartos ugdymo.
Jis pabrėžė, kad dėl sąjungininkų ir partnerių paramos iki karinio perversmo Nigeris buvo saugiausias kiek tik yra buvęs per pastaruosius 15 metų.
„Nigerio saugumo padėtis yra gerokai geresnė nei mūsų kaimynių Malio ir Burkina Faso, kurių abiejų vyriausybės, įkurtos per karinius perversmus, remia neteisėtą perversmą. Užuot sprendusios saugumo problemas stiprindamos savo pajėgumus, jos samdo nusikalstamus Rusijos samdinius, tokius kaip „Wagner“, o tai daroma jų žmonių teisių ir orumo sąskaita“, – pridūrė M.Bazoumas.
Jo įsitikinimu, potencialus Nigerio žlugimas kelia ne tik regioninę, bet ir globalią grėsmę.
„Neramiame Afrikos Sachelio regione Nigeris yra paskutinis pagarbos žmogaus teisėms bastionas tarp autoritarinių judėjimų, užvaldžiusių kai kurias mūsų kaimynes. Nors šis bandymas įvykdyti perversmą yra Nigerio gyventojų tragedija, jo sėkmė turėtų pragaištingų pasekmių toli už mūsų sienų.
Perversmo rengėjams ir jų regioniniams sąjungininkams atvirai pakvietus, visas centrinis Sachelio regionas gali atsidurti Rusijos įtakos zonoje per „Wagner“ grupę, kurios žiaurus terorizmas buvo demonstruojamas Ukrainoje“, – aiškino nušalintas valstyvės vadovas.
Spėjama, kad Nigerio nestabilumu pasinaudos įvairūs teroristiniai judėjimai ir pavers Nigerį placdarmu kaimyninėms šalims pulti, kad pakenktų taikai, saugumui ir laisvei visame pasaulyje.
„Jie dės daugiau pastangų, kad nukreiptų savo neapykantos kupiną antivakarietišką indoktrinaciją į mūsų jaunimą ir nuteiktų jį prieš partnerius, kurie padeda mums kurti viltingesnę ateitį“, – pridūrė jis.
„Wagner“ grupuotę Nigeryje gali dominti uranas
Analitinių tyrimų centro „OSMOS“ direktorius Žilvinas Švedkauskas anksčiau portalui 15min tvirtino, kad socialiniuose tinkluose matoma privačios samdinių bendrovės „Wagner“ komunikacija apie perversmą Nigeryje yra tarsi signalas sukilėlių vyriausybei, siekiant patraukti jos dėmesį ir paskatinti žvelgti į ateitį, kurioje jai gali prireikti „Wagner“ paslaugų.
Tačiau ekspertas to nelaiko įrodymu, kad grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas bendradarbiauja su Nigerio karine chunta ir kažkokiu būdu prisidėjo prie perversmo.
Tokiu atveju karinėms chuntoms ar nedemokratiškai išrinktiems vadovams, „Wagner“ paslaugos atrodo patrauklus variantas, nes tai jiems leidžia užsitikrinti papildomą karinę apsaugą, į valdymą neįtraukiant platesnių visuomenės sluoksnių ar papildomų kariuomenės dalinių“, – aiškino Afrikos valstybių politikos žinovas.
Pasak Ž.Švedkausko, šis bendradarbiavimo modelis veikia taip: įsitvirtinti bandanti karinė chunta kreipiasi į „Wagner“ pajėgas, sulaukia jų karinės paramos, apsaugos, o mainais pažada priėjimą prie naudingųjų iškasenų.
„Tai gali būti auksas, deimantai ar kitos iškasenos... Nigeryje „Wagner“ grupuotei galėtų būti įdomus uranas, kurio ši šalis yra turtinga“, – pridūrė ekspertas.
Jis pažymėjo, jog puikus tokio bendardarbiavimo pavyzdys yra Malis, kur po įvykdyto karinio perversmo pasirodė „Wagner“ pajėgos ir šalies ryšiai su samdinių grupuote labai sustiprėjo ir įgavo pagreitį.
„Viena iš Rusijos strategijos dalių Sachelyje yra bandymas identifikuoti tas geografines vietas, kur vyriausybės yra ne iki galo įsitvirtinusios, kur jos susiduria su didžiuliu pasipriešinimu.
Analitinių tyrimų centro „OSMOS“ vadovas patvirtino M.Bazoumo straipsnyje išsakytas mintis ir pažymėjo, kad, neramumams Nigeryje tęsiantis, to poveikį pajus ne tik aplinkinės valstybės, bet „tikriausiai ir mes čia, Europoje“.