Tokį įsitikinimą pareiškė interviu agentūrai BNS buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Valdis Birkavas.
„Rusijos veiksnys Latvijos istorijoje buvo aktualus daugiau nei tūkstantį metų ir bus aktualus dar tūkstantį metų. Klausimas – ką mes norime pasiekti? Ir tada mes galime pradėti pokalbį apie užsienio politikos koncepciją, kuri anaiptol net neturi eiti rytų kryptimi, bet turi stiprinti savo kultūrinę ir istorinę bendrystę su tomis šalimis, su kuriomis mes palaikėme santykius net ilgiau nei su Rusija“, – paaiškino jis.
V.Birkavas prisipažino, jog kadaise buvo įsitikinęs, kad santykiai su Rusija pagerės tuo metu, kai Latvija įstos į NATO ir nebeliks didelės problemos santykiuose tarp abiejų šalių.
„Įstojus į NATO ir įstojus į ES mums reikėjo peržiūrėti savo santykius su Rusija. Mums reikėjo pakeisti požiūrį, žodžius, bet ne principus, tačiau to neįvyko“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad „kai kurie politikai po įstojimo į NATO net tapo pasipūtę ir gyrėsi, kad Rusiją mes vos ne supuvusiais kiaušiniais užmėtysime“.
„Tai buvo neprofesionali politika, bet ne Užsienio reikalų ministerijos – URM iš esmės korektiškai vykdė savo politiką. Tačiau apskritai mūsų požiūris į Rusiją buvo neteisingas profesionaliu požiūriu. Jis nebuvo pragmatiškas ir išmintingas, o tik tautinis“, – pabrėžė buvęs premjeras.
Dėl to, kad kai kurios partijos neretai kalba apie neva Rusijos norą paimti valdžią Latvijoje, ir nuogąstaujama dėl pernelyg didelės gretimos valstybės įtakos, jis sakė: „Pavojus – ne kriterijus. Kriterijus – ką mes norime pasiekti, kokiomis priemonėmis“.
„Labai svarbu suvokti, kad šūkiai gali padėti rinkimuose, bet negalima padėti spręsti Latvijos valstybės problemų, jeigu nėra gerai aišku, ko nori. Tiesiog gerai gyventi – tai ne politinis šūkis, ir didelės kaimynės baimė – taip pat ne politika“, – pridūrė V.Birkavas.
