Įkvėpimo semiasi iš Pirmojo pasaulinio karo: Rusija rado būdą, kaip apsiginti nuo Ukrainos dronų

„Pagrindinė mūsų veikla – krovininių dirižablių kūrimas, tačiau šiandien, remdamiesi savo protėvių patirtimi, sukūrėme apsaugos sistemą „Barjeras“. Didžiausia aerostato apkrova siekia 30 kilogramų. Aerostatus „Barjerui“ gaminame patys, o tinklus – specializuotose įmonėse“, – sakė ji, pristatydama sistemą konferencijoje „Nepilotuojamų orlaivių aptikimo ir kovos su jais technologijos“.

Pasak jos, „Barjerą“ įkvėpė Pirmojo pasaulinio karo pavyzdys, kai gynybos tikslais buvo aktyviai naudojami dirižabliai su ant jų pakabintomis iš grandinių padarytomis virvėmis.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

P.Albek nurodė, kad sistema jau išbandyta poligone ir kad jau yra preliminarių užsakymų. Efektyvaus dirižablių darbo aukštis siekia iki 300 metrų.

Sistema veikia tokiu principu: aptikus prie objekto artėjančius bepiločius orlaivius, balionai pakyla į orą ir „pagauna“ juos tinklu, tinklas su į jį patekusiais bepiločiais orlaiviais atskiriamas nuo baliono, po to ant jų uždedamas naujas tinklas.

Ukraina nuo karo pradžios gamina ir aktyviai naudoja bepiločius orlaivius, galinčius įveikti didelius nuotolius. Balandžio pradžioje Kyjivas smogė gamyklai Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, kuri gamina iranietiškus „Shahed" dronus. Ji įrengta Tatarstano Respublikoje, už 1 300 km nuo Ukrainos sienos.

Rusijos valdžios institucijos jau anksčiau aptarė karinių oro gynybos sistemų dislokavimą naftos perdirbimo gamykloms apsaugoti, tačiau kol kas jokių pranešimų nepadaryta, nors pareigūnai šį klausimą sprendžia su įvairių bendrovių atstovais, rašė „Bloomberg“.

Agentūros skaičiavimais, atliktais remiantis vyriausybės viešųjų pirkimų duomenimis, praėjusiais metais valstybės įmonės ir agentūros elektroninės gynybos įrangai išleido mažiausiai 1,7 mlrd. rublių (apie 179 tūkst. eurų). Didžioji dalis pinigų buvo išleista komunalinių paslaugų ir energetikos infrastruktūros objektų gynybai.