Ilgai laukti nereikėjo: Kremliaus propaganda atsakė į JAV sprendimą dėl ATACMS

„The New York Times“ naujiena pasirodė vykstant „Vesti Nedeli“ laidai televizijos kanale „Rossija 1“. Vienos pagrindinių propagandinių Rusijos televizijos laidų vedėjas įvertino galimą Maskvos reakciją.

Stopkadras/Dmitrijus Kiseliovas

„Kaip reaguos Rusija? Atsakymas gali būti bet koks. Bet kas! Ne veltui mūsų branduolinė doktrina buvo pakoreguota. Kaip ne kartą pabrėžė prezidentas Vladimiras Putinas: raketų smūgiai giliai į Rusijos teritoriją pakeistų konflikto pobūdį, pačią jo esmę ir būtų radikalus eskalavimas. Juk Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija tiesiogiai įsitraukia į karą su Rusija su visomis pasekmėmis jų pačių teritorijoms ir tose teritorijose gyvenantiems žmonėms. Na, o Ukrainos gyventojai, gyvenantys netoli aerodromų, kuriuose bazuojasi F-16, turėtų išsikraustyti kuo toliau nuo jų“, – grasino Dmitrijus Kiseliovas.

Po kelių valandų laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pagrasino, kad Amerika išnyks.

„Iš Amerikos, kuri bando įtraukti mus į eskalaciją, iš esmės neliks nieko. Nebus nei J.Bideno, nei D.Trumpo. Amerikai bus padaryta 95 proc. visiška žala“, – kalbėjo A.Guruliovas. „Šiandien esame visiškai pasirengę sunaikinti visą Anglijos ir Prancūzijos branduolinį potencialą vieno etapo smūgiu. Tai bus visai neblogas variantas atgrasyti JAV nuo smūgio Rusijai“, – patikslino deputatas.

Senatorius Andrejus Klišas savo „Telegram“ kanale rašė, kad toks sprendimas „gali baigtis tuo, kad Ukrainos likučiai visiškai praras savo valstybingumą“. Senatorius Vladimiras Džabarovas agentūrai TASS sakė, kad JAV sprendimas „priartina trečiojo pasaulinio karo pradžią“.

Tačiau net praėjus 12 valandų po amerikiečių laikraščio publikacijos nebuvo jokio aiškaus oficialaus Rusijos atsakymo. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tik tarstelėjo, kad „prezidentas pasisakė šiuo klausimu“.

Per pastarąjį pusmetį V.Putinas kelis kartus įspėjo apie Vakarų ilgojo nuotolio ginklų panaudojimo Rusijos teritorijoje pasekmes. Birželį ir rugsėjį Rusijos vadovas tokį sprendimą pavadino tiesioginio Vakarų dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos kare pradžia. O rugsėjo pabaigoje V.Putinas paskelbė apie branduolinės doktrinos pakeitimą, paaiškindamas, kad branduolinės valstybės parama nebranduolinei valstybei bus laikoma jos dalyvavimu puolime prieš Rusiją.

Kaip rašo „The New York Times“, pirmieji ilgojo nuotolio raketų taikiniai Rusijoje bus kariuomenė, kuri „kelia grėsmę Ukrainos kariuomenei Kursko srityje“. Pasak laikraščio šaltinių, šis sprendimas priimtas kaip atsakas į Šiaurės Korėjos kariuomenės pasirodymą regione ir turėtų duoti Pchenjanui signalą, kad neverta čia siųsti kariuomenės.

Tuo tarpu naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad Šiaurės Korėjos kariuomenės skaičius gali būti padidintas iki 100 tūkst. žmonių.

„Reuters“ duomenimis, pirmoji ataka prieš Rusijos teritoriją panaudojant JAV ilgojo nuotolio raketas gali įvykti artimiausiomis dienomis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į žiniasklaidos paviešintą žinią dėl ATACMS, teigė, kad „tokie dalykai neskelbiami“. „Raketos kalbės pačios už save“, – patikino jis.

Visas naujienas apie karą Ukrainoje skaitykite ČIA.