Praėjusį šeštadienį netoli Vienos buvo rastas negyvas 43 metų vyras su šautinėmis žaizdomis. Policija netrukus sulaukė du įtariamuosius ir pranešė, kad visi trys asmenys – išeiviai iš Čečėnijos.
Austrijos pareigūnai neskelbia nužudytojo pavardės, bet ji jau aiški – būtent M.Umarovas, kaip pranešė policija, rašė tinklaraštį slapyvardžiu Anzoras iš Vienos, kuriame kone kasdien pliekė R.Kadyrovo valdžią.
Šioje Vidurio Europos šalyje prieglobstį gavę kiti čečėnai neabejoja, kad su M.Umarovu susidorojo būtent R.Kadyrovo pasiųsti žudikai. Čečėnai, gyvenantys ES, per pastaruosius metus taikiniais buvo tapę jau keturis kartus – trys pasikėsinimai baigėsi nužudymais.
„Visi labai išsigandę. Visi mes palikome Čečėniją, kad jaustumėmės saugiai ir pamirštume apie namus, bet tave tada suranda ir nušauna kaip šunį“, – „The Guardian“ teigė vienas Vienoje gyvenantis čečėnas.
Mirtina tendencija
Dar vienas čečėnas tinklaraštininkas Tumso Abdurachmanovas pridūrė, kad M.Umarovo nužudymas niekuo nenustebino: „Visas pasaulis žinojo, kad jam gresia pasaulis. Umarovos ir pats tai puikiai žinojo.“
„Šis nužudymas, deja, buvo prognozuotinas. Umarovas buvo Kadyrovo priešas Nr. 1. Girdėjau, kad kadyrovcai ieško būdo, kaip jį eliminuoti. Dabar visi klausiame, kas kitas“, – teigė ir dar vienas čečėnų diasporos Europoje atstovas.
Vasarį ir pats T.Abdurachmanovas buvo užpultas. Jis miegojo savo bute Švedijoje, kai ant jo puolė kūju apsiginklavęs vyras, bet čečėnas sugebėjo apsiginti ir užpuoliką perduoti pareigūnams.
Vėliau T.Abdurachmanovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis stovi šalia savo užpuoliko. Šis pareiškia: „Jie turi mano motiną.“
Dar vienas R.Kadyrovo kritikas – tinklaraštininkas Imranas Alijevas sausį buvo rastas negyvas viešbučio kambaryje Lilio mieste Prancūzijoje. Jam peiliu durta daugiau nei 130 kartų.
O praėjusių metų rugpjūtį Berlyne buvo nušautas Sakartvelo pilietis, etninis čečėnas Zelimchanas Changošvilis.
Gyvenimas ant adatų
Pats R.Kadyrovas ketvirtadienį apkaltino užsienio specialiąsias tarnybas dėl M.Umarovo nužudymo. Jis pridūrė, kad tokie tinklaraštininkai „tapo ir taps specialiųjų tarnybų, dirbančių prieš Rusiją bei konkrečiai mane, aukomis“.
Diasporos atstovai, aišku, tvirtina, kad tai visiška nesąmonė. Be to, čečėnai skundžiasi, kad Europos šalių teisėsauga į jų nuogąstavimus pernelyg nekreipia dėmesio.
„Susidaro įspūdį, kad pareigūnai mano, jog čečėnai žudo kitus čečėnus ir aiškinasi santykius – kad grėsmė tų šalių piliečiams nekyla.
Bet akivaizdu, kad šaudymai viešose vietose yra pavojingi – žudikai ir su Changošviliu, ir su Umarovu susidorojo gatvėje“, – teigė Švedijoje įsikūrusio žmogaus teisių gynėjų fondo „Vayfond“ direktorius Mansuras Sadulajevas.
Daug persekiojamų čečėnų taip pat yra priversti kelerius metus laukti sprendimo dėl prieglobsčio ir kasdien gyvena bijodami deportacijos atgal į Rusiją.
„Argi gali tikėtis apsaugos iš policijos, kai migracijos tarnybos išduoda leidimus gyventi, vizas ir pasus Kadyrovą palaikantiems čečėnams, kai jos leidžia tokiems žmonėms gyventi Europoje ir nereaguoja į įspėjimus apie pavojų?“ – klausė M.Sadulajevas.
Jo teigimu, daug persekiojamų čečėnų taip pat yra priversti kelerius metus laukti sprendimo dėl prieglobsčio ir kasdien gyvena bijodami deportacijos atgal į Rusiją.
„Per pastaruosius metus įvykdyti jau trys skandalingi čečėnų nužudymai. Turi būti kažkokia reakcija – jos reikalauja vien šios žmogžudysčių grandinės faktas“, – pastebėjo čečėnų diasporos narius vienijančios organizacijos „Bart Maršo“ vadovas Džambulatas Suleimanovas.
Žudo ir iš baimės, ir dėl pinigų
Tiesa, Austrijos policija pirmadienį pranešė, kad 2005 metais Čečėniją palikęs M.Umarovas buvo atsisakęs apsaugos, nors ir nepatikslino, kada ir kodėl ji čečėnui buvo pasiūlyta. Kita vertus, vienas aukos bičiulis teigė, esą vyras buvo sutikęs, kad prie jo namų visą parą budėtų patruliai.
O Suomijoje gyvenantis čečėnas Musa Lomajevas „Radio Free Europe“ pareiškė, kad Europos šalių teisėsauga nė negali daug padaryti.
„Europos tarnybos puikiai žino, kad žudikai taikosi į Kadyrovo kritikus, bet negali nieko nepadaryti dėl platesnės problemos. Galima tik saugiai apgyvendinti taikinį ir skirti jam pora sargybinių. Bet tai reiškia, kad taikinys turi atsisakyti laisvės ir gyventi izoliacijoje“, – tvirtino M.Lomajevas.
Anot T.Abdurachmanovo, R.Kadyrovas ir jo agentai Europoje yra sukūrę panašių į pastarąsias atakų organizatorių ir vykdytojų tinklą.
Užpuolikai nė nebijo būti sučiupti Europoje, nes suvokia, kad kalėjimas Europos šalyje palyginus su rusišku yra kurortas.
„Žinoma, Kadyrovas pats neskambina žmonėms ir nesiūlo jiems pinigų. Yra visa tarpininkų grandinė – informaciją vienas perduoda kitam.
Kažkas iš Kadyrovo aplinkos susisiekia su tarpininku, o tada tarpininkas pradeda ieškoti asmens, kuris galėtų įvykdyti užduotį. Kaip matome, šis tinklas sėkmingai veikia“, – teigė T.Abdurachmanovas.
Šiaurės Kaukazo ekspertas Denisas Sokolovas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad R.Kadyrovas ir kartu su juo dirbančios Rusijos specialiosios tarnybos per pastaruosius keliolika metų sėkmingai sukūrė čečėnų diasporos kontroliavimo sistemą.
„Būtų klaidinga manyti, kad nėra daug Kadyrovo agentų Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Ten yra gana nemažai žmonių, galinčių įvykdyti bet kokią užduotį – ar iš baimės, ar dėl pinigų“, – aiškino D.Sokolovas.
Galiausiai svarbu ir tai, kad tokie užpuolikai nė nebijo būti sučiupti Europoje, nes suvokia, kad kalėjimas Europos šalyje palyginus su rusišku yra kurortas. O tuo pat metu dėkingas R.Kadyrovas rūpinasi jų artimaisiais.