Pakistanas trečiadienį pranešė Kašmyre numušęs du Indijos naikintuvus ir sulaikęs du pilotus. Delis tai patvirtino, bet Islamabadas iškart paneigė indų skelbiamą informaciją, esą naikintuvo neteko ir Pakistanas.
Kaip dažniausiai tokiais atvejais ir būna, dezinformacijos ir apskritai neaiškių duomenų yra daug.
Bet Pakistanas tikrai sustabdė visus komercinius skrydžius savo oro erdvėje, o oro mūšių faktą patvirtino abi pusės, kurios yra strateginės priešininkės ir – šiuo atveju tai labai svarbu – branduolinės valstybės.
Niekas nesiginčija ir dėl antradienio įvykio, kai Indijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mirage 2000“ įskrido giliai į Pakistano kontroliuojamą Kašmyro dalį ir atakavo, paties Delio teigimu, islamistų kovotojų grupuotės „Jaish-e-Mohammed“ mokymo stovyklą.
Indijoje seniai kalbama, kad šią grupuotę „prižiūri“ Pakistano slaptosios tarnybos, o „Jaish-e-Mohammed“ anksčiau prisiėmė atsakomybę už vasario 14-osios savižudžio išpuolį Kašmyre, nusinešusį 40 Indijos sukarintų pajėgų narių gyvybių.
Pasaulis prašo santūrumo, bet situacija itin įtempta. Ir nors Pakistano premjeras Imranas Khanas jau ragina Indiją derėtis, pastarosios šalies vyriausybės, pažadėjusios kerštą, vadovas Narendra Modi visą trečiadienį pratylėjo.
Kokia situacija Kašmyre? Kodėl dėl šio regiono, kur gyvena daugiausia musulmonai, apskritai riejamasi jau daugiau nei aštuonis dešimtmečius?
Ką veikia oro gynyba?
Antradieniniai Indijos oro smūgiai – pirmieji nuo 1971-ųjų šalies karo su Pakistanu, surengti kirtus kontrolės liniją (de facto sieną, dalijančią Kašmyrą į dvi dalis). Net per 1999 metų konfliktą Kargilio regione šalių pajėgos ar aviacija nekirto šios linijos.
Iki šiol abi valstybės kruopščiai laikėsi abipusį pasitikėjimą turinčios stiprinti nuostatos, pagal kurią lėktuvai nuo kontrolės linijos turi laikytis 10 km atstumu – nebent prieš tai informuojama kita pusė. Sraigtasparniams leidžiama prisiartinti 5 km.
O dabar Indija pirmą kartą pažeidė tokį susitarimą. Nerašytos taisyklės tokios, kad oro smūgiai neabejotinai reiškia svarbų situacijos eskalavimą.
Analitikų teigimu, indų operacija – kur kas pavojingesnis manevras nei, pavyzdžiui, šaudymas į Pakistano pajėgų postus per kontrolės liniją ar net sausumos karių žygis per ją.
Tiesa, precedentas yra. 2016 metais Indija „chirurginiais oro smūgiais“ užpuolė kovotojų stovyklas Pakistano kontroliuojamoje Kašmyro dalyje. Delis taip reagavo į Indijos karių užpuolimą.
Vis dėlto antradienio operacija buvo ambicingesnė – juk Indijos naikintuvai Pakistano prižiūrimoje teritorijoje nuo kontrolės linijos sugebėjo nutolti net 80 km, o pakistaniečiai orlaivių taip ir nesusekė.
Akivaizdu, kad Pakistano oro gynybos pajėgumai šlubuoja. Apie tai kalbėta dar 2011 metais, kai į šalį įskrido JAV pajėgų sraigtasparniai, iš kurių išsilaipinę kariai Abotabado mieste nukovė „Al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną.
Karų – jau ne vienas
Dėl Kašmyro Indija ir Pakistanas konfliktuoja jau seniai. Įtampos nestigo dar prieš 1947-uosius, kai abi šalys paskelbė nepriklausomybę nuo Britanijos. Kodėl?
Pagal britų kolonijų Azijoje padalijimo planą, įtrauktą į Indijos nepriklausomybės aktą, Kašmyro lyderiai galėjo patys pasirinkti, prie kurios iš šalių prisijungti – Indijos ar Pakistano.
Vietos valdytojas, maharadža Hari Singhas, pasirinko Indiją ir tais pačiais 1947-aisiais kilo karas. Dar vieno konflikto sulaukta 1965 metais, o 1999-aisiais Indija trumpai, bet įnirtingai grūmėsi su Pakistano remiamais kovotojais.
Tuo metu tiek Indija, tiek Pakistanas jau buvo branduolinės valstybės. Būtent todėl didelis karinis šių valstybių konfliktas labai pavojingas.
Kodėl neramu indiškoje Kašmyro dalyje?
Indijos administruojamoje Kašmyro dalyje daug žmonių kratosi Delio kontrolės – jie nori arba nepriklausomybės, arba sąjungos su Pakistanu.
Toje Kašmyro dalyje, kuri yra šiauriausia Indijoje Džamu ir Kašmyro valstija, daugiau nei 60 proc. gyventojų yra musulmonai. Tai vienintelė Indijos valstija, kur musulmonai sudaro daugumą.
Be to, čia labai didelis nedarbo lygis, o žmonės taip pat skundžiasi saugumo pajėgų elgesiu. Tiesa, kariai turi kovoti ir su protestuotojais gatvėse, ir su Pakistano remiamais sukilėliais.
Smurto lygis indiškoje Kašmyro dalyje tai kilo, tai leidosi nuo 1989 metų, bet po regioną nauja neramumų banga nuvilnijo 2016-aisiais, kai žuvo 22-ejų kovotojų lyderis Burhanas Wani.
Jauno vyro laidotuvėse apsilankė tūkstančiai žmonių, o po ceremonijos dalis jų susirėmė su saugumo pajėgomis. Žuvo daugiau nei 30 civilių, o nuo to laiko smurto tik daugėja – vien 2018-aisiais čia žuvo daugiau nei 500 žmonių.
Argi nebuvo vilčių dėl taikos?
Vilčių dėl taikos buvo. 2003 metais Indija ir Pakistanas pasiekė susitarimą dėl paliaubų ir kontrolės linijos nustatymo. Islamabadas vėliau pažadėjo nustoti finansuoti sukilėlius.
2014-aisiais į valdžią Indijoje atėję nacionalistai apie Pakistaną kalbėjo atšiauriau, tačiau irgi siekė kalbėtis dėl taikos.
Tuometis Pakistano premjeras Nawazas Sharifas netgi apsilankė Indijos vyriausybės vadovo Narendros Modi prisaikdinimo ceremonijoje Delyje.
Visgi jau po metų Indija apkaltino Pakistane veikiančias grupuotes dėl jos oro pajėgų bazės Pathankoto mieste Pundžabo valstijoje užpuolimo. N.Modi netrukus atšaukė planuotą oficialią viešnagę Islamabade, o nuo to laiko į priekį nepasistūmėta.
