Misijos valdymo technikai plojo, kai raketa startavo iš paleidimo aikštelės Šryharikotos saloje.
„Aditya-L1“ bus gabenami moksliniai prietaisai, skirti išoriniams Saulės sluoksniams stebėti.
Jungtinės Valstijos ir Europos kosmoso agentūra (ESA) į Saulės sistemos centrą yra pasiuntusios daugybę zondų, pradedant NASA „Pioneer“ programa septintajame dešimtmetyje.
Tačiau, jei naujausia Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) misija bus sėkminga, tai bus pirmoji kurios nors Azijos šalies misija Saulės orbitoje.
„Tai sudėtinga misija Indijai“, – penktadienį transliuotojui NDTV sakė astrofizikas Somakas Raychaudhury (Somakas Raičaudhuris).
Jis nurodė, kad misijos zondas tirs vainikinės masės išmetimus – periodinį reiškinį, kai Saulės atmosferoje įvyksta didžiuliai plazmos ir magnetinės energijos išmetimai.
Šie išsiveržimai yra tokie galingi, kad gali pasiekti Žemę ir sutrikdyti palydovų darbą.
„Aditya“ padės nuspėti šį reiškinį ir padės suprasti, kaip tokie dalykai vyksta, sakė S. Raychaudhury.
Praėjusią savaitę Indijos modulis sėkmingai nusileido Mėnulio pietiniame ašigalyje.
Indija tapo pirmąja šalimi, nuleidusia tyrimų aparatą šiame mažai ištirtame ašigalyje.
Misija „Chandrayaan-3“ prikaustė visuomenės dėmesį nuo pat starto prieš kelias savaites tūkstančių džiūgaujančių žiūrovų akivaizdoje.
Politikai, norėdami palinkėti sėkmės, rengė hinduistines maldos apeigas, o moksleiviai paskutines nusileidimo akimirkas stebėjo per tiesiogines transliacijas klasėse.
Naujausias bandymas nusileisti Mėnulyje yra istorinis momentas daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei, jai sparčiai artėjant prie pasaulinių kosmoso galybių nustatytų orientyrų.
