Įstatymas leis Naujajam Deliui suteikti pilietybę neteisėtiems imigrantams, iki 2015 metų atvykusiems į Indiją iš trijų kaimyninių šalių, bet tik tuo atveju, jeigu jie nėra musulmonai.
Šis teisės aktas parlamento aukštųjų rūmų buvo priimtas 125 balsais prieš 105. Pirmadienį jį jau patvirtino žemieji rūmai.
Dabar įstatymas bus perduotas pasirašyti prezidentui, nors toks patvirtinimas telaikomas formalumu.
„Istorinė diena Indijai ir mūsų valstybės atjautos bei brolybės etosui“, – per „Twitter“ parašė premjeras Narendra Modi.
„Šis įstatymas palengvins kančias daugeliui tų, kas metų metus buvo persekiojami“, – pridūrė jis.
Įstatymo oponentai grasino apskųsti jį Aukščiausiajam Teismui ir tvirtino, kad juo pažeidžiamas konstitucijoje įtvirtintas lygybės ir sekuliarumo principas.
Islamo organizacijos, opozicija, žmogaus teisių grupės ir kiti šį žingsnį laiko dalimi N.Modi palaikomos hinduistų nacionalistų programos, kuria esą siekiama marginalizuoti Indijoje gyvenančius 200 mln. musulmonų, bet vyriausybės vadovas tokius kaltinimus atmeta.
Siūlomi pokyčiai kelia nerimą ne vien musulmonams. Šalies šiaurės rytiniuose regionuose demonstracijas rengė gyventojai, nepatenkinti hinduistų antplūdžiu iš kaimyninio Bangladešo, imigrantams tikintis gauti Indijos pilietybę pagal naująjį Pilietybės pataisos įstatymą (Citizenship Amendment, CAB).
Protestams šiame atokiame regione tęsiantis jau trečią dieną, keli šimtai karių buvo dislokuoti Tripuros valstijoje ir Asamo valstijos didžiausiame mieste Guvahatyje, sakė vienas aukšto rango kariuomenės pareigūnas.
Keliuose Guvahačio rajonuose policija vaikė demonstrantus ašarinėmis dujomis, keliems tūkstančiams demonstrantų mėginant prasiveržti per saugumo užtvaras į prie šio miesto prisišliejusią valstijos sostinę Dispurą.
Tripuroje ir dalyje Asamo buvo išjungtas mobilusis interneto ryšys, siekiant užkirsti kelią „aistras galinčių pakurstyti“ žinučių platinimui. Taip pat buvo parai uždrausti daugiau kaip keturių žmonių susirinkimai.
Palyginimai su nacių įstatymas
Aukštųjų parlamento rūmų narys Derekas O'Brienas trečiadienį sakė, kad naujasis teisės aktas „bauginamai panašus“ į nacių įstatymus prieš žydus, įvestus Vokietijoje praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.
„1935 metais buvo [priimti] pilietybės įstatymai, siekiant apsaugoti grynakraujus vokiečius... Mūsų dienomis turime nevykusį įstatymą, kuriuo norima apibrėžti, kas yra tikrieji Indijos piliečiai“, – kalbėjo jis.
N.Modi vyriausybė buvo perrinkta gegužę, bet patiria spaudimą dėl lėtėjančios ekonomikos. Administracija aiškina, kad Afganistano, Bangladešo ir Pakistano musulmonai yra išskirti, nes šiose šalyse jie nepatiria diskriminacijos..
Įstatymas taip pat netaikomas kitoms mažumoms, bėgančioms nuo politinių arba religinių persekiojimų kitose regiono dalyse, pavyzdžiui Šri Lankos tamilams, Mianmaro rohinjams ir Kinijos tibetiečiams.
Daugelis Indijos musulmonų sako, kad nuo N. Modi atėjimo į valdžią 2014 metais jie jaučiasi esantys antrarūšiai piliečiai.
Keli miestai islamiškais pavadinimais buvo pervadinti, o kai kurių mokyklų vadovėlių tekstai buvo pakeisti, kad mažiau dėmesio būtų skiriama musulmonų indėliui Indijoje.
Rugpjūtį N.Modi administracija panaikino vienintelės musulmonų daugumą turėjusios Indijos valstijos – Džamu ir Kašmyro – dalinę autonomiją ir padalijo ją pusiau.
Šiemet Asame 1,9 mln. žmonių, tarp jų – daug musulmonų, nebuvo įtraukti į piliečių registrą. Šiems asmenims gresia netekti bet kokios pilietybės, būti uždarytiems internavimo stovyklose arba netgi deportuotiems.
N.Modi vyriausybė skelbė ketinanti iki 2024 metų sukurti šalies masto piliečių registrą, kad būtų išaiškinti visi „prasiskverbėliai“.
Vidaus reikalų ministras Amitas Shahas, laikomas N.Modi dešiniąja ranka, neteisėtus imigrantus prilygino „termitams“.
„Indijos vyriausybė ruošia teisinį pagrindą atimti iš milijonų musulmonų pagrindinę teisę – lygios galimybės įgyti pilietybę“, – trečiadienį pabrėžė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.
JAV Tarptautinė religijų laisvės komisija pirmadienį Indijos svarstomą įstatymo projektą pavadino „pavojingu posūkiu klaidinga kryptimi“.
Indijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu atsakė, kad tokios pastabos nėra „nei tikslios, nei pelnytos“, taip pat „grindžiamos jų [amerikiečių] išankstiniu nusistatymu bei šališkumu“.
