Sekite 15min Google
Vyriausybinės agentūros teigimu, ši nuolauža galimai yra Kinijos raketos dalis.
Pirmadienio rytą nuolaužą rado plantacijos darbuotojas Indonezijai priklausančioje Borneo salos dalyje, vietos gyventojams pranešus, kad praėjusį vakarą atokioje Centrinio Kalimantano provincijos vietovėje girdėjosi garsus sprogimas.
„Ji tiesiog gulėjo ten. Iš pradžių pamaniau, kad tai galbūt lėktuvo nuolauža“, – naujienų agentūrai AFP apie savo radinį netoli Sampito miesto sakė Wardi Tamroni (Vardis Tamronis).
51-erių vyras teigė, kad objektas nukrito maždaug už trijų kilometrų nuo alyvpalmių aliejaus bendrovės „PT Agro Bukit“, kurioje jis dirba, gyvenamųjų namų komplekso.
„Paprastai mes dirbame toje vietoje, kur nukrito šis objektas, – pridūrė jis. – Laimei, visi darbuotojai jau buvo išsiskirstę namo, todėl plantacijoje nieko nebuvo.“
Vietos policijos viršininkas I Kadekas Dwi Yoga Sidhimantra (I Kadekas Dvis Joga Sidhimantra) objektą apibūdino kaip „gana didelę, iki devynių metrų ilgio netaisyklingos formos aliuminio plokštę su matomomis apdegimo žymėmis“.
Civilinės aviacijos atstovo Zachrudieno (Začrudeno), kuris, kaip ir daugelis indoneziečių, turi tik vieną vardą, teigimu, per šį incidentą žmonės nenukentėjo ir turtinė žala nebuvo padaryta.
Nuolauža taip pat nekelia radiacijos ar toksiškumo pavojaus, pridūrė jis.
Indonezijos nacionalinė tyrimų ir inovacijų agentūra (BRIN) nurodė, kad nuolauža, regis, atskriejo nuo Kinijos raketos „Zhuque-2E“.
Kinijos vyriausybė praėjusią savaitę pranešė, kad „Zhuque-2E“ iš komercinės paleidimo aikštelės šalies šiaurės vakaruose į kosmosą iškėlė 10 palydovų.
Su Kinijos nacionaline kosmoso administracija susisiekti ir gauti komentarų nepavyko.
BRIN tyrėjas Thomas Djamaluddinas (Tomas Džamaludinas) pažymėjo, kad ne visos kosminių aparatų dalys būtinai sudega grįždamos į Žemės atmosferą, o karščiui atsparesnės dalys gali pasiekti Žemės paviršių.
„Šis reiškinys yra vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl alyvpalmių plantacijoje Sampite buvo rastas didelis metalo fragmentas“, – sakoma jo pareiškime.
Paprastai nuolaužos nukrenta į vandenynus, kurie dengia apie 70 proc. Žemės paviršiaus.
„Belieka pasikliauti likimu“
Pasak Zachrudieno, antradienio rytą maždaug už vieno kilometro nuo pirmosios nuolaužos buvo rastas antras fragmentas, kaip manoma, priklausantis tai pačiai raketai.
„Planuojame jį apžiūrėti. Sprendžiant iš nuotraukų, objektas atrodo apvalus ir susijęs su pirmuoju radiniu“, – teigė jis AFP.
„Panašu, kad jo medžiaga taip pat yra aliuminio lydinys, tačiau turėsime tai patikrinti“, – tvirtino vyras.
Nuolaužos tiriamos netoliese esančioje karinėje oro bazėje.
Europos kosmoso agentūros (ESA) teigimu, rizika žmonėms Žemėje nukentėti dėl nekontroliuojamo nuolaužų patekimo į atmosferą yra mažesnė nei retų incidentų, tokių kaip žaibo trenksmas ar ryklių užpuolimai, atveju, nors ji ir didėja.
„Nors patekimo į atmosferą keliama rizika tebėra palyginti nedidelė, 2019–2024 metais ji gerokai išaugo, daugiausia dėl suintensyvėjusios kosminės veiklos“, – praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje nurodė ESA Kosminių šiukšlių biuras.
„Jei kasdien tektų laukti, kad nutiks kažkas panašaus, negalėtume dirbti savo darbo“, – apie šį neįprastą įvykį sakė plantacijos darbuotojas Wardi Tamroni.
„Belieka pasikliauti likimu. Ką gi daugiau daryti?“ – kalbėjo jis.
