Karštų vulkaninių pelenų debesys antradienio rytą ritosi net 3 km atstumu Semeru ugnikalnio šlaitais ir sukėlė paniką tarp vietos kaimų gyventojų, pranešė Nacionalinės stichinių nelaimių padarinių mažinimo agentūros atstovas Raditya Jati. Keli kaimai prie ugnikalnio šlaitų buvo nukloti išspjautais pelenais ir siera.
Šis 3 676 m aukščio kalnas Lumadžango rajone yra didžiausias ugnikalnis Indonezijos tankiausiai apgyvendintoje Javos saloje.
Pasak R.Jati, valdžios institucijos tebemėgina evakuoti maždaug 550 žmonių, gyvenančių ant kalno šlaitų. Jokių pranešimų apie nukentėjusiuosius nebuvo gauta, pridūrė pareigūnas.
Indonezijos vulkanologijos ir geologinių pavojų mažinimo centras nepakėlė Semeru pavojaus statuso, kuris jau anksčiau buvo trečio, aukščiausio lygio nuo išsiveržimų pradžios gegužės mėnesį. Kaimų gyventojams ir turistams patariama laikytis nuo kraterio mažiausiai 4 km atstumu, nurodo agentūra.
Sekmadienį taip pat nubudo Levetolo ugnikalnis, išspjovęs 4 km aukščio vulkaninių dalelių debesį. Tuomet buvo evakuota daugiau nei 4 600 žmonių, gyvenančių aplink kalną, esantį Lembatos saloje Rytų Nusa Tengaros provincijoje.
Vulkanologijos agentūra sekmadienį pakėlė Levetolo ugnikalnio pavojaus lygį iki antro aukščiausio, jutikliams nustačius padidėjusį jo aktyvumą. Šis 1 423 m aukščio ugnikalnis griaudi nuo 2017 metų spalio.
Transporto ministerija pranešė, kad po išsiveržimo buvo paskelbtas perspėjimas avialinijoms, taip pat uždarytas vietos oro uostas, daugelyje salos rajonų iškritus pelenams.
Kitoje Javos salos dalyje tarnybos nuo lapkričio pradžios evakavo daugiau nei 1 800 žmonių, gyvenančių Merapio ugnikalnio derlinguose šlaituose, suaktyvėjus jo gelmėms.
Vietos valdžia Centrinės Javos ir Džokjakartos provincijose atidžiai stebi kalną, geologijos agentūrai padidinus Merapio keliamo pavojus lygį iki antro aukščiausio ir patarus žmonėms nesilankyti arčiau kaip už 5 km nuo kraterio.
Šis 2 968 metrų ugnikalnis yra maždaug už 30 km nuo Džokjakartos miesto centro. Dešimties kilometrų spinduliu nuo ugnikalnio gyvena maždaug ketvirtis milijono žmonių.
Birželį Merapis į padangę išspjovė net į 6 km aukštį pakilusį pelenų ir karštų dujų stulpą, bet niekas nenukentėjo. Vėliausias didelis jo išsiveržimas įvyko 2010 metais; tuomet žuvo 347 žmonės, o dar 20 tūkst. kaimo gyventojų teko evakuoti.
Šiaurės Sumatros provincijos valdžia taip pat atidžiai stebi Sinabungo ugnikalnį, rugpjūtį užfiksavus padidėjusį jo aktyvumą. Kaimo gyventojams buvo patarta laikytis mažiausiai 5 km atstumo nuo kraterio ir atsižvelgti į lavos keliamą pavojų.
Indonezijoje yra daugiau nei 120 veikiančių ugnikalnių. Šalis patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno „ugnies žiedą“ – tektoninių plokščių susidūrimo zoną, pasižyminčią aktyvia vulkanine ir seismine veikla.
