Priverstinių atsivertimų banga žymi du mėnesius besitęsiančios fanatiškos orgijos kulminaciją. Per šiuos mėnesius gyvybės neteko 59 žmonės, 50 tūkst. neteko būsto, sudeginti tūkstančiai namų ir bažnyčių. Kaimynai žudo kaimynus. Tūkstančiai krikščionių prieglobstį randa pabėgėlių stovyklose. Norintys grįžti namo bus priversti atsisakyti krikščioniško tikėjimo.
Praėjusią savaitę Kandhamale, viename skaudžiausiai paveiktų valstijos rajonų, lankėsi „The Observer“. Žurnalistai čia aptiko daugybę negailestingo žiaurumo ženklų. Spėjama, jog atsivertimo programą sankcionavo įtakingi vienos galingiausių induistų grupių Indijoje nariai. Kalbame apie Vishwa Hindu Parishad (VHP) – Pasaulinę Induistų Tarybą, vienijančią beveik septynis milijonus narių.
Jei netapsite induistais, sudeginsime viską ir nužudysime... Stovėdama prie savo kaimynų namo liekanų Sarangagada kaime, 32-ejų metų Jaspina Naik kalbėjo itin nervingai, nuolat pastebėdama įtariai ją stebinčius induistus. „Mano kaimynai man sakė – Jei liksi krikščione, sudeginsime tavo namą ir tavo vaikus, todėl apsispręsk“, – pasakojo moteris. „Buvau labai išsigandusi. Šiose vietose krikščionimis vietos nebėra.“
Moters kaktą „puošė“ ryškiai raudona pjautinė žaizda, kuriomis žymimos ištekėjusios induistės. Jaspinai tokią žaizdą prieš kelias dienas per atsivertimo ceremoniją įrėžė dvasininkas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo jos vyras ir trys vaikai.
„Aš visiškai palūžusi“, – kalbėjo Jaspina. „Visą gyvenimą buvau krikščionė. Viduje aš vis dar meldžiuosi Kristui, prašau ramybės ir išeities iš šios kraupios situacijos“.
Namas, iš kurio liko tik pelenai, priklausė kiek vyresnei Jaspinos kaimynei Kumari Naik. Tai įvyko pirmąją smurto savaitę. Kardais ir kirviais apsiginklavusi induistų minia apiplėšė krikščionių namą, tuomet apipylė jį benzinu ir padegė. Šeima kurį laiką slapstėsi miške.
Atsivertimo ceremonijų metu krikščionys buvo verčiami valgyti karvių mėšlą. Anot induistų dvasininko, tai turėjo juos apvalyti. „Mes tai darėme verkdami“, – pasakojo Jaspina.
Kaimus jungiantys keliai čia yra prasti ir duobėti, todėl susiekimas atokiame regione yra komplikuotas – nuo valstijos sostinės Bhubaneshwaro iki vietovių tenka važiuoti šešias valandas. Visa tai neabejotinai apsunkino policijos darbą, tačiau tai nieko nepateisina. Krikščionių bendruomenės lyderiai apkaltino valdžią neveiklumu. Anot krikščionių, tokį neveiklumą paaiškina artėjantys parlamento rinkimai ir nenoras pykdyti induistų bendruomenių.
Sudeginti tūkstančiai namų ir bažnyčių. Kaimynai žudo kaimynus. Tūkstančiai krikščionių prieglobstį randa pabėgėlių stovyklose. Norintys grįžti namo bus priversti atsisakyti tikėjimo.
Induistų ir krikščionių santykiai pašlijo po VHP lyderio Swami Laxmanananda žūties rugpjūtį. Tai išprovokavo dabartines smurto bangas. VHP krikščionius kaltina susidorojimu. Nuo įtūžusių kaimynų nespėję pasislėpti krikščionys buvo nužudyti. Keletas atvejų pasižymi ypatingu žiaurumu. Krikščionių našlaičių namuose dirbanti induistė buvo sudeginta. Vienuolė buvo išprievartauta grupelės vyrų.
VHP nežada už nieką atsiprašinėti. Manoma, kad priverstinių atsivertimų kampanija yra būtent VHP sumanymas. Sankarakhole kaime 18 krikščionių į Induizmą atvertęs dvasininkas „The Observer“ pasakojo, jog ceremoniją atlikti jo paprašė VHP.
„VHP žmonės laiškuose rašė, kad šitie žmonės nori atsiversti, todėl ir sutikau atlikti ceremoniją“,- tikino Preti Singh Patra. Dvasininkas nupasakojo ceremonijos eigą. Pirmiausiai buvę krikščionys valgo vaisius, vėliau karvių mėšlo ir šlapimo mišinį su pienu ir varške, tada pasineria į Gango upę. Ceremonija baigiama valandą trunkančiomis maldomis ir žaizdų įrėžimu.
Vietiniai piktinosi, kad dvasininkas žurnalistams kalba per daug. Tačiau jam tai per daug nerūpėjo, kadangi „krikščionys patys norėjo atsiversti“.
Kaimą supa pasakiško grožio gamtovaizdis. Tačiau artėjant prie kaimo supranti, kad grožis slepia baisias smurto liekanas. Tarp sveikutėlių Kandhamalio induistų namų plyti pelenais nusėti tarpai – čia dar visai neseniai gyveno krikščionys, stūksojo jų maldos namai.
Minijos kaime 38-erių Sujata Digal, kalbėdama prie savo buvusio būsto pelenų, papasakojo savo istoriją. Minia pas ją atėjo trečią valandą nakties. Kartu su vyru moteris slapstėsi miške, iš kurio puikiai matė, kaip dega jų namas. Jiems grįžus, induistai paliepė atsiversti.
„Jei netapsite induistais, sudeginsime viską ir nužudysime“, – taip buvo pasakyta moters vyrui Ashishui Digaliui, buvusiam krikščionių pastoriui. „Buvau priverstas atsiversti. Visi esame priverčiami tai padaryti. Jie mus muša tiesiog gatvėse. Turėjome pasakyti, kad priklausome induistų Orissa valstijai ir nuo šios dienos esame induistai“.
Prieš neramumų pradžią Minijos kaime krikščionių buvo daugiau nei induistų. 115 jų atsivertė, maždaug tiek pat krikščionių pabėgo. Todėl dabar kaime dominuoja induistai.
Kai į kaimą atvyko „The Observer“ automobilis, vairuotojas Sudhiras iškart pastebėjo, jog nebėra Digalių namo. Vairuotojas persigando ir pareiškė, kad reikia kuo greičiau dingti.
Induistai automobilį apsupo. Jų lyderis smogė vairuotojui ir liepė kaimą palikti. „Jei neišsinešdinsite, sudeginsime mašiną su tavo žmonėmis“, – įspėjo grupelė induistų. Tačiau Sudhiras nepabūgo, ir žurnalistai išlipo pasivaikščioti.
VHP atstovai žurnalistams paliepė išjungti kameras, nieko neužsirašinėti, tačiau sutiko pateikti savo versiją.
„Norite žinoti, kas čia dedasi? Aš Jums papasakosiu“, – pareiškė VHP narys ir ėmė kaltinti krikščionis induistų darbų vogimu ir Swami nužudymu. Jo nuomone, vienintelė išeitis krikščionims yra atsivertimas. „Tai induistų bendruomenė. Čia gali pasilikti visi, tačiau būtina tapti bendruomenės dalimi. Dabar Jums metas išvykti“.