Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Internautai fantazuoja be priežasties: ar Ukrainos kelias į NATO ir ES iš tiesų baigėsi

Internautai tariasi atskleidę naujieną apie Ukrainos stojimą į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Pasak jų, šis procesas jau nutrauktas, tačiau tikrovė yra visai kitokia.
NATO, Europos Sąjunga, Ukraina
NATO, Europos Sąjunga, Ukraina / 123RF.com nuotr.

Naujiena be įrodymų

Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą apie Ukrainos klausimą dėl stojimo į ES ir Aljansą, tik jokių įrodymų šiai informacijai pagrįsti nepateikė.

„Ukrainos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą klausimas galutinai uždarytas.

Zelios (Volodymyro Zelenskio – red. past.) fantazijos jau yra palaidotos, tačiau masinis Ukrainos gyventojų genocidas yra tęsiamas, Vakarų valstybėms skiriant tolimesnį finansavimą bei ginklus.

Liūdniausia yra tai, kad Lietuva, prisidėdama prie Ukrainos žmonių žudymo, bus prakeikta amžiams ir likę gyvi ukrainiečiai niekada neatleis lietuviams“, – teigė internautas.

Ekrano nuotrauka iš „Facebook“
Ekrano nuotrauka iš „Facebook“

Ukrainos stojimas į ES

Nuo 2022 m. birželio Ukrainos narystės statusas Bendrijoje – šalis kandidatė. 2024 m. birželį ES pradėjo derybas su Ukraina dėl narystės, tačiau joms užbaigti gali prireikti ne vienerių metų.

Shutterstock nuotr./Europos Sąjunga
Shutterstock nuotr./Europos Sąjunga

V.Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina taps visateise ES nare.

Šalys kandidatės turi suderinti savo įstatymus ir standartus su ES 35 politikos srityse, pradedant laisvu prekių judėjimu, žuvininkyste, mokesčiais, energetika bei aplinkosauga ir baigiant teisminėmis sistemomis bei saugumu.

Ukraina siekia prisijungti prie ES iki 2030 m., tačiau pirmiausiai turi įvykdyti dešimtis institucinių ir teisinių reformų. Šį sąrašą sudaro nelengvos kovos su korupcija priemonės, taip pat plataus masto viešojo administravimo ir teismų sistemos reformos.

Už plėtrą atsakingas Europos Komisijos narys Oliveris Varhelyi teigė, kad Ukraina galėtų įstoti į ES iki 2029 m., jei įvykdys reikiamas reformas.

Ukrainos prisijungimas prie NATO

Oficialioje NATO internetinėje svetainėje nurodoma, kad Ukraina prisijungs prie NATO. 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybės narės susitarė, kad Ukraina taps nare, pažymėdamos, kad kitas jos žingsnis bus pateikti paraišką pagal Narystės veiksmų planą (MAP) – NATO programą, apimančią politines, ekonomines, gynybos, išteklių, saugumo ir teisines reformas narytės siekiančiose šalyse.

AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO
AFP/„Scanpix“ nuotr./NATO

2023 m. Vilniuje vykusiame viršūnių susitikime NATO narės panaikino reikalavimą Ukrainai sudaryti MAP. Tai sutrumpino jos narystės kelią iš dviejų etapų į vieno etapo procesą.

Šiemet viršūnių susitikime Vašingtone sąjungininkės pareiškė, kad ir toliau rems Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į narystę NATO, ir dar kartą patvirtino, kad galės pakviesti ją prisijungti prie Aljanso, kai šalys tam pritars ir bus įvykdytos sąlygos.

NATO narės iki šiol įsipareigojo pritarti Kyjivo negrįžtamam keliui į narystę, tačiau faktinio kvietimo nepateikė. Ukrainos ateitį NATO svarsto jau 16 metų.

„Pergalės plano“ punktas

2022 m. pasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Ukrainą priimti į NATO kaip įmanoma greičiau.

„Shutterstock“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„Shutterstock“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šiemet pristatytame „pergalės plane“ kaip vieną iš svarbiausių punktų jis nurodė kvietimą į NATO. Anot prezidento, nors faktinė narystė tebėra ateities klausimas, kvietimas prisijungti būtų rimtas signalas V.Putinui.

Markas Rutte / Francesco Fotia/AGF/SIPA / Francesco Fotia/AGF/SIPA
Markas Rutte / Francesco Fotia/AGF/SIPA / Francesco Fotia/AGF/SIPA

Tačiau naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte plano pristatymo metu neatsakė, ar sutelks sąjungininkes, kad šios paremtų V.Zelenskio siekį gauti kvietimą. Jis teigė, kad apie vykstančius svarstymus su Kyjivu ir šalimis narėmis negali kalbėti spaudos konferencijos metu.

M.Rutte patikino, kad Rusijai nepriklauso joks vaidmuo sprendžiant, ar Ukraina turėtų tapti NATO nare.

Visgi Aljanso vadovas atsisakė pritarti „pergalės planui“, tik nurodydamas, kad jis ir sąjungininkai atsižvelgs į jį. M.Rutte neaptarė, kada Ukraina galėtų prisijungti prie didžiausio pasaulyje karinio aljanso, tik tvirtino, kad ji taps jo nare.

V.Zelenskis, prašydamas nedelsiant pakviesti į NATO, pripažino, kad realiai prisijungti prie jos bus galima tik pasibaigus karui su Rusija.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau sakė, kad Ukraina neišvengiamai taps nare, bet tai neįvyks, kol nesibaigs jos karas su Rusija.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija tebėra susirūpinusios, kad gali būti įtrauktos į karą su Rusija. Jos yra priešakyje šalių, kurios prieštarauja, kad Ukraina įstotų į Aljansą, kol dalyvauja kariniame konflikte.

Pasak leidinio „Politico“ šaltinių tarp JAV ir NATO pareigūnų bei diplomatų, Vokietija ir JAV yra vienos iš didžiųjų valstybių, kurios lėtai sprendžia V.Zelenskio prašymą nedelsiant pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO.

Tačiau pašnekovai leidiniui pabrėžė, kad nei JAV, nei Vokietija neatmeta galimybės, kad Ukraina galiausiai įstos į Aljansą. Tiesa, JAV pozicija šiuo klausimu dar gali pasikeisti, kai prezidento postą užims vėl juo išrinktas Donaldas Trumpas.

Sąjungininkių požiūriai skiriasi

Kai kurios Aljanso narės nepritaria Ukrainos prisijungimui. Vengrija ir Slovakija yra vienos iš pagrindinių priešininkių šiai idėjai ir ne tik dėl užsitęsusio karinio konflikto. Jų populistiškai nusiteikę lyderiai iš esmės laikosi prokremliško požiūrio.

Slovakų premjeras R. Fico teigė / JOHN THYS / AFP
Slovakų premjeras R. Fico teigė / JOHN THYS / AFP

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas blokavo ES lėšas Ukrainai apginkluoti ir pasitraukė iš NATO programos, pagal kurią Kyjivui siunčiama reikalinga pagalba.

Slovakijos prezidentas Robertas Fico anksčiau įspėjo, kad leidimas Ukrainai prisijungti prie NATO „būtų geras pagrindas trečiajam pasauliniam karui“, ir pažadėjo, kad niekada tam nepritars.

Pasak „Politico“, yra ir kitų šalių, kurios nesistengia sparčiai reaguoti į Kyjivo prašymą, bet yra linkusios slėptis šešėlyje.

„Tokios šalys kaip Belgija, Slovėnija ar Ispanija slepiasi už JAV ir Vokietijos. Jos nenori“, – „Politico“ sakė vienas pareigūnas.

Pasak kito šaltinio, sąjungininkės „abstrakčiai pritaria šiai idėjai, bet kai ji priartės prie įgyvendinimo“, jos pradės viešai prieštarauti.

Tuo tarpu Baltijos šalys ir Lenkija šiuo klausimu yra nusiteikusios teigiamai. Pavyzdžiui, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad Lenkija pritaria tam, kad Ukrainai „būtų atverta NATO perspektyva“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar 2023 m. paragino lyderius drąsiau reaguoti į Ukrainos siekį tapti NATO nare. Jis patarė sąjungininkams nekreipti dėmesio į nuogąstavimus, kad Ukrainos prisijungimas prie Aljanso išprovokuos Rusiją.

15min verdiktas: melas. Ukrainos prisijungimo prie NATO ir ES klausimas toli gražu nėra baigtas. NATO atstovai ne kartą teigė, kad šalies prisijungimas prie Aljanso yra neišvengiamas. Kalbant apie ES, Ukrainai šiuo metu suteiktas šalies kandidatės statusas. Nėra jokių įrodymų, kad šie procesai būtų sustabdyti.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?