Vykdo nurodymus?
Tariamais estų užmojais pirmiems pradėti karą su Rusija savo „Facebook“ paskyroje užsiminė vienas lietuvis.
„Nesuprantu, ar Baltijos šalių vadovai yra išprotėję, ar jie aklai vykdo anglosaksų nurodymus, kad neliktų Baltijos šalių po Rusijos atsakomųjų raketų skrydžių.
Estija nori pirmoji smogti Rusijai, todėl ketina pirkti ir gaminti raketas ir kamikadzių dronus.
Apie tai pranešė šalies gynybos pirkimų tarnybos vadovas Magnusas-Valdemaras Saaras:
„Jei anksčiau Talinas tikėjosi „artimos kovos“, tai dabar jis nori „smogti prieš priešui pasiekiant sieną“.
Lietuva bei Latvija taip pat yra labai suinteresuotos kuo greičiau pradėti karą prieš Rusiją“, – rašė internautas.
Pirmi pulti nesiruošia
„Defense One“ straipsnyje iš tiesų nurodoma, jog Estija nori įsigyti ginklų ir įrangos, kad galėtų smogti siekiančioms įsiveržti pajėgoms, prieš joms pasiekiant šalies sieną. Apie tai su leidiniu kalbėjo Investicijų į gynybą centro direktorius M.-V.Saaras.
„Iš šio konflikto (Ukrainos karo su Rusija – red. past.) išmokome, kad formavimo operacijas reikia vykdyti tikrai efektyviai, t. y. reikia, kad poveikis pasiektų priešus. Jei pažvelgsime operaciniu lygmeniu, žinote, nuo brigadų, divizijų, jūs nebegalite kovoti artimoje kovoje. Poveikį reikia perkelti giliau“, – teigė jis, pridurdamas, kad sunaikinti priešo pajėgas reikia kol jos dar nepasiekė fronto linijos.
M.V.Saaras neatskleidė, ką tiksliai turėjo omenyje. Iš šios citatos matome, jog jis nesiūlo pirmiesiems smogti Rusijai, jei jiems nekyla pavojus, jog pastarosios pajėgos įsiverš į šalį. Tokia taktika būtų naudojama kaip atgrasymo metodas.
Atstovas taip pat pažymėjo, kad Estija turi veikti greičiau nei NATO, kad sustiprintų savo nacionalinę gynybą.
Estijos pozicija
Ši šalis įsipareigojo iki 2031 m. išleisti 1,6 mlrd. eurų tolimojo nuotolio šaudmenims, nurodydama, kad artimiausiais metais skirs amunicijai visą ketvirtadalį savo karinio biudžeto.
„Artimiausiais metais daugiausia dėmesio gynybos biudžete bus skiriama amunicijai. Žinoma, Estijos gynybos pajėgos visada pasirengusios nedelsiant ginti Estijos žmones ir valstybę, tačiau mums vis dar reikia didesnių šaudmenų atsargų, be kita ko, kad galėtume paveikti priešininką jo paties teritorijoje“, – teigė šalies gynybos ministras Hanno Pevkuras.
Jo žodžiais, atsižvelgiant į „saugumo situaciją, mūsų pareiga yra aktyviai plėtoti nacionalinę gynybą ir didinti Estijos gynybos pajėgų pajėgumus“.
Aukšto rango Estijos pareigūnai jau seniai perspėjo, kad pasibaigus karui Ukrainoje Rusija gali nukreipti savo dėmesį NATO nares Rytų Europoje. Šių metų pradžioje tuometis Estijos gynybos vyriausiasis vadas generolas Martinas Heremas net sudarė matematinę formulę, kada, jo manymu, Maskva bandys įsiveržti į Estiją.
Estijos prezidentas Alaras Karis anksčiau „Kyiv Independent“ sakė, kad NATO šalys turi dėti daugiau pastangų savo gynybai. Jis teigė besilaikantis pozicijos, kad Ukrainai teikiamų Vakarų ginklų apribojimai turėtų būti panaikinti. Tokiu atveju būtų galima nukreipti dronus į jų pakilimo vietą Rusijoje ir dronai nepasiektų Ukrainos bei kitų Europos Sąjungos šalių.
Paklaustas, ar, jo manymu, Estija ir kaimyninės šalys yra pasirengusios sulaikyti Rusijos kariuomenę, jei ji mėgintų įsiveržti, jis atsakė: „Žinoma, esame. Tačiau doktrina tam tikra prasme yra... Ką turėtume daryti? Esame maža šalis. Tai reiškia, kad turime užtikrinti, jog priešas nepatektų į mūsų teritoriją. Tai labai paprasta.“
H.Pevkuras anksčiau taip pat teigė, kad Estija svarsto galimybę įsigyti gynybos prekių iš Ukrainos.
Šios šalies Karo padėties įstatymas draudžia gynybos įrangos eksportą, tačiau, pasak H.Pevkuro, šiuos apribojimus būtų galima apeiti, jei abi šalys pasiektų abipusiai naudingą susitarimą. Tokio pobūdžio susitarimas galėtų padėti Ukrainai padidinti gynybos produkciją, sakė jis.
Be to, anot H.Pevkuro, jei Talinas ir Kyjivas pasiektų susitarimą dėl gynybos įrangos pirkimo, Estija pirktų tik tą įrangą, kurios šaliai labiausiai reikia.
„Tolimojo nuotolio raketos mus, žinoma, domina – yra daug įvairių galimybių. Žinoma, negalime kalbėti apie detales, bet pirmiausia nagrinėsime šias sistemas, kurios gali paveikti priešą dideliu atstumu“, – sakė Estijos gynybos ministras
15min verdiktas: trūksta konteksto. Estija neplanuoja pirma pulti Rusijos ir smogti į jos teritoriją. Tačiau Talinas siekia įgyti amunicijos, kuri galėtų smogti į priešo teritoriją, tokiu būdu užkirsdama jam kelią, kol dar nėra per vėlu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
