Grįžta šaltasis periodas?
Diskusiją apie sniegą ir klimato pokyčius pradėjo viena „Facebook“ vartotoja. Ji rugsėjo 12 d. pasidalijo gausiai apsnigtų medžių nuotrauka, kurioje prancūziškai parašyta: „Prancūzijoje sniegas jau grįžta“.
Greta moteris pridėjo: „Prancūzijos Alpėse PASNIGO. Nors oficialiai iki rugsėjo 21 d. – dar VASARA.
Visuotinis „atšilimas“ išėjo atostogų, liko tik niekam nebeaiški „klimato kaita“…“
Kai kurie komentatoriai nurodė, kad pasnigo ir Dolomitinėse Alpėse Italijoje, o Vokietijoje lijo ledukais. Kiti prisijungė prie įrašo autorės ir ėmė kelti abejones dėl klimato kaitos.
Taip pat skaitykite: Ar delno dydžio kruša vidurvasarį tikrai reiškia, kad klimatas nesikeičia?
„Tereikia pašaudyti kažkur aukštai ir bus to sniego“, – aiškino vienas, galimai turėdamas omeny vadinamuosius chemtreilus.
Kitas tvirtino: „Pagal saulės aktyvumo ciklus, žemė grįžta į šaltajį periodą, nežinau, ką los globalistai ir kuriančioji visuomenė po poros metų, kai bus pradžia atšalimo.
Kokį poveikį gali žemės klimatui turėti CO2 kiekio padidėjimas 0,004 proc. per pusę amžiaus?“
Atkeliavo iš užpoliarės
„Facebook“ vartotojos paskelbta žinia apie sniegą Alpėse yra teisinga. Žiemos nuotrauka, kuria ji pasidalijo, anksčiau tą pačią dieną pasirodė naujienų televizijos „BMF TV“ paskyroje šiame socialiniame tinkle. Tai padeda išsiaiškinti atvirkštinė vaizdų paieška.
Televizijos tinklalapyje anksčiau tą dieną tikrai buvo publikuota žinutė apie pirmas snaiges Alpėse, Savojos departamente prie Italijos. Bet sniego esą nebuvo tiek, kad jau būtų galima slidinėti.
Straipsnelyje rašoma, kad ima vėsti ir kalnų viršūnės dengiasi sniegu. To priežastis – jūrinio poliarinio oro srautas, kuris, peršokęs Grenlandiją ir Islandiją, nusileido Prancūzijoje.
„Ši oro masė pripildyta drėgmės, tad pokyčiai į lygumas atnešė lietaus, o į kalnus – sniego“, – kritulius paaiškino orų žurnalistas Marcas Hay.
Kad Alpėse ėmė snigti, tą pačią dieną pranešė ir Orų kanalas. „Sniegas šįryt krinta 2 000 m aukštyje ir toliau kris iki 1 400 m, – rašyta jo paskyroje socialiniame tinkle „X“. – Kai kurios Alpių perėjos turės būti uždarytos po vėlyvo atidarymo praėjusio pavasario pabaigoje (dėl per daug sniego).“
Beje, kad Alpėse reikia tikėtis sniego, buvo įspėta rugsėjo 12-osios ryto orų prognozėse.
Pirmą kartą liko be sniego
Lygumų ir ne šiauriausiose ar piečiausiose platumose esančiose šalyse sniegas tuomet, kai lauke tvyro vasariškas oras, kelia nuostabą. Bet tokiuose aukštuose kalnuose, kaip Alpės, ne vien sniego kepurės, bet ir snigimas yra įprastas net vasarą.
Pavyzdžiui, kai kuriuose Austrijos slėniuose šiemet birželio vidury snigo ir 1 200 m aukštyje. Alpių šiaurinėje dalyje per metus prisninga vidutiniškai po 273 cm sniego.
Tačiau Europos Sąjungos klimato mokslo tarnyba „Copernicus“ pernai kovą įspėjo, kad sniego sluoksnis Vakarų Alpėse tapo rekordiškai plonas.
Vaizdas, kurį 2023 m. kovo 5 d. užfiksavo vienas iš „Sentinel-3“ palydovų, atskleidė sniego dangos trūkumą Italijos ir Šveicarijos Alpių dalyje. Tai paaiškinta mažesniu snygiu.
Netrukus buvo pranešta, kad 2022-ųjų vasarą pirmą kartą nuo to laiko, kai imta registruoti šią informaciją, Alpėse neliko sniego. Mokslininkai jau seniai kalba, kad klimato pokyčiai daro didelę įtaką sniego dangai Alpėse. Mažo ir vidutinio aukščio slidinėjimo kurortuose pastebėtą sniego dangos sumažėjimą daugiausia lemia šiltesnės žiemos.
Pasaulinės klimato būklės ataskaitoje, kurią pernai balandžio 21 d. paskelbė Jungtinių Tautų orų agentūra, nurodyta, jog 2022-ieji pasižymėjo kraštutinumais – nuo rekordinio 40 laipsnių karščio Jungtinėje Karalystėje iki sausros Kinijoje ir potvynių Pakistane.
Bet Pasaulio meteorologijos organizacija pažymėjo, kad kai kurie ryškiausi pokyčiai įvyko Alpėse – nuo 2021-ųjų per metus Šveicarija prarado 6 proc. savo ledynų ledo tūrio. Liepą didesniame nei 5 000 metrų aukštyje buvo užfiksuota 0 laipsnių – tai buvo aukščiausia temperatūra virš jūros lygio per 69 metus, kai šie duomenys registruojami.
Nacionalinės orų agentūros Alpių regione užpernai iki vasaros tirpimo sezono pabaigos nefiksavo sniego.
„Paprastai vasarą dalis sniego išlieka ant ledynų ir aukščiausiose viršūnėse. Ledynai prarado ledo masę, bet ledo vis dar buvo. Joks sniegas Europos Alpėse neišsilaikė per vasaros tirpimo sezoną, net ir aukščiausiose viršukalnėse – tai užfiksuota pirmą kartą istorijoje.
Aukštos temperatūros rekordai buvo pagerinti Monblano viršūnėje, kur buvęs (JK) sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas praėjusią vasarą (2022 m. – red. past.) turėjo nutraukti planuotą labdaros kopimą dėl ledyno tirpimo. Jis taip apibūdino patirtį: „Tai fiziškai parodo tiesioginį klimato kaitos poveikį mums“, – citavo britų tinklalapis dailymail.co.uk.
Pastebėta, kad sumažėjus sniego Alpėse per keturis dešimtmečius vegetacija aukščiau vadinamosios medžių linijos sustiprėjo maždaug 80 proc. Stiprus ledynų tirpimas matyti ir Amerikose bei Arktyje.
Sniego ir ledo kiekis šiuose regionuose susijęs su ekstremaliais orais bei reiškiniais kitur, pavyzdžiui, pernai Europą siaubusiais miškų gaisrais ir karščio bangomis, sausra Afrikoje. Nuo jų priklauso net žemės nuošliaužos ir ugnikalnių išsiveržimai.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Sacharos smėlis į Europą ir net Tolimuosius Rytus buvo atpūstas dirbtinai?
Realybė kitokia
Tokie išvedžiojimai apie klimato kaitą, esą vienas ar kitas reiškinys ją paneigia, yra sąmokslo teorijos. Internete tokie įrašai pasipila po dažno atšalimo ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Taip pat skaitykite: Viduržiemį atšalo, reiškia, klimatas nesikeičia? Ką apie tai sako mokslininkai
Taip pat skaitykite: Apsnigti suabejojo, kad klimatas keičiasi, bet pusnys neįrodo jokios aferos
Taip pat skaitykite: Vietoj daržo – Kalėdų eglutės paieškos: tokie gegužės pokštai mokslininkų nestebina
Taip pat skaitykite: Ar delno dydžio kruša vidurvasarį tikrai reiškia, kad klimatas nesikeičia?
Kita populiari sąmokslo teorija – neva tam tikri gamtos reiškiniai kuriami specialiai, siekiant pakenkti derliui ar visai planetai.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai pavasario karščiai, šalčiai ir kitos orų išdaigos sukurtos dirbtinai?
Mokslininkai tvirtina, kad ekstremalių reiškinių daugėja būtent šylant klimatui. Be to, klimatas dažnai painiojamas su orais. Kitaip tariant, pagal vieną snygį, kaip šiuo atveju, vertinamas visas klimatas.
Orai nusako sąlygas – temperatūrą, kritulius, debesuotumą ir pan. – konkrečiu metu konkrečioje vietoje. Jie gali pasikeisti po minutės, valandos, dienos. Klimatas yra vidutinis oras per ilgesnį laikotarpį – kelis dešimtmečius – ir gerokai didesnėje teritorijoje.
„Visuotinis atšilimas yra ilgalaikė tendencija, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieni metai bus šiltesni nei ankstesni, – skelbia britų Karališkoji draugija. – Kasdien ir kasmet besikeičiantys orų modeliai ir toliau sukels neįprastai šaltas dienas ir naktis, žiemas ir vasaras, net kai klimatas šyla.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nieko neįprasto, kad Alpėse sninga net vasarą – šiemet šiuose kalnuose snigo ir birželį. Bet tai nepaneigia pasaulinės temperatūros kilimo, priešingai, kaip tik klimato kaita lemia, kad viršukalnes dengia plonesnis sniego sluoksnis, jis išsilaiko trumpiau.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
