Tai jau trečias kartas nuo 2015 metų, kai Interpolo generalinė asamblėja balsavo prieš Kosovo prisijungimą prie šios tarptautinės policijos agentūros.
Interpolo pareiškime, paskelbtame iš jo būstinės Lione Prancūzijoje, sakoma, kad nuo sekmadienio Dubajuje posėdžiaujanti generalinė asamblėja patvirtino Ramiojo vandenyno salų valstybių Kiribačio ir Vanuatu paraiškas, bet Kosovas neužsitikrino reikiamos dviejų trečdalių daugumos.
Kosovo vyriausybė išreiškė „didelį nusivylimą“ sprendimu.
„Įnirtinga Serbijos Respublikos kampanija dar kartą patvirtino savo reputaciją dėl nusistatymo prieš Kosovą ir prieš santykių su Kosovo Respublika normalizavimo idėją, nes ši narystė visų pirma yra techninė, o ne politinė“, – nurodė vyriausybė.
Kosovas, kurio gyventojų daugumą sudaro albanai, nuo Serbijos atsiskyrė po 13 tūkst. gyvybių nusinešusio 1998–1999 metų karo, o nepriklausomybę Priština paskelbė 2008-aisiais.
Kosovas sako, kad 115 šalių pripažįsta jį suverenia valstybe, tačiau Belgradas kategoriškai atsisako tai padaryti.
Pasak analitikų, Serbija nerimauja, kad priimtas į Interpolą Kosovas siektų šimtų „raudonųjų pranešimų“ – tarptautinių prašymų areštuoti – karo nusikaltimais įtariamų serbų vadų atžvilgiu.
Dėl Kinijos ir Rusijos veto Kosovas taip pat negalėjo įstoti į Jungtines Tautas, tačiau yra įstojęs į kitas tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką.
