Per susitikimą su akademikais, pareigūnais ir žiniasklaidos atstovais, kurį tiesiogiai transliavo televizija, Slaptosios žvalgybos tarnybos (SIS) vadovas Johnas Sawersas teigė esantis tikras, jog jo agentūra imsis priemonių, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos.
Vakarų šalių vyriausybės skyrė didelį dėmesį žvalgybos duomenų rinkimo, koordinavimo ir analizės gerinimui po 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytų atakų Jungtinėse Valstijose ir 2003 metais prasidėjusios invazijos į Iraką, nes paaiškėjo, kad su šiais įvykiais susiję dideli duomenų rinkimo ir analizės sistemų trūkumai.
Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas pradėjo invaziją į Iraką, argumentuodamas, kad S.Husseino vyriausybė turi masinio naikinimo ginklų.
2004 metais Didžiojoje Britanijoje lordo Butlerio vadovaujamas tyrimas atskleidė „rimtus trūkumus“. Buvo nustatyta, jog žvalgybos vadovų perspėjimai nebuvo įtraukti į 2002 metų rugsėjį parengtą ataskaitą, kuria vadovaudamasi Londono vyriausybė nusprendė nuginkluoti Irako prezidentą Saddamą Husseiną.
Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas pradėjo invaziją į Iraką, argumentuodamas, kad S.Husseino vyriausybė turi masinio naikinimo ginklų. Šių ginklų taip ir nebuvo rasta.
J.Sawersas, kalbėdamas žiniasklaidos organizacijos „Society of Editors“ nariams, sakė: „Butlerio tyrimas po (invazijos į) Iraką tapo aiškiu priminimu tiek agentūroms, tiek vyriausybės, politikų ir pareigūnų žiedui, kaip reikia tvarkytis su žvalgybos poreikiais.“
„SIS taryba neseniai peržiūrėjo, kaip mes įgyvendiname lordo Butlerio rekomendacijas, siekiant užtikrinti, kad visiškai įgyvendinome tiek jų dvasią, tiek esmę. Esu tikras, jog tai buvo atlikta, – pridūrė žvalgybos vadovas. – Žvalgybos šaltiniai turi būti deramai įvertinami, o jų pranešimai sąžiningai palyginami su visa kita informacija. Tie, kas renka (žvalgybos informaciją), ir tie, kas nori ją panaudoti, turi vertinti duomenis atsižvelgdami į platesnį kontekstą“.
Lordo Butlerio ataskaita paskatino imtis priemonių siekiant užtikrinti „žmogiškųjų žvalgybos šaltinių veiksmingą tikrinimą ir validaciją“, taip pat šios veiklos tinkamą finansavimą ir organizavimą.
Diplomatinės karjeros laiptais kopęs J.Sawersas anksčiau buvo Jungtinės Karalystės ambasadorius prie Jungtinių Tautų, URM politinis direktorius, taip pat ambasadorius Bagdade ir buvusio premjero Tony Blairo patarėjas užsienio politikos reikalams.
Jo kalba, pasakyta žiniasklaidos milžinės „Thomson Reuters“ biure Londone, pademonstravo didėjantį SIS, dar žinomos kaip MI6, atvirumą.
Šis žingsnis laikomas svarbiu tarnybai, kuri prieš 20 metų tebebuvo tokia slapta, jog vyriausybė viešai nepripažino jos egzistavimo, nors ir dabar apie SIS veiklą daug mažiau žinoma negu apie jos sąjungininkės JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV).
„Society of Editors“ direktorius Bobas Satchwellas sakė: „Kur tik įmanoma, visuomenei turėtų būti sakoma, kad daroma jos vardu. turėtų būti įprasta, kad informacija atskleidžiama – nebent esama labai rimtų priežasčių ją nuslėpti.“
Žvalgybą užsienyje vykdančios SIS egzistavimą Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmąkart viešai pripažino tik praeito dešimtmečio pradžioje.
Britų žvalgybos bendruomenės atvirumo didinimo procesas paspartėjo 2006 metais, kai tuometė kontržvalgybos tarnybos MI5 vadovė Eliza Manningham–Buller pasakė viešą kalbą akademikams ir žurnalistams vieno universiteto studentų miestelyje.
