Pirmą kartą dėl kurdams numatyto prezidento posto varžosi dvi pagrindinės kurdų partijos.
Prezidento postas numatytas kurdams nuo 2005 metų, kai šalyje pirmą kartą įvyko daugiapartiniai rinkimai. Tie rinkimai buvo surengti praėjus dvejiems metams po JAV vadovautos invazijos, per kurią buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas.
Pagal nerašytą susitarimą tarp Kurdistano demokratinės partijos (KDP) ir Kurdistano patriotinės sąjungos (PUK), federalinio prezidento postas turėtų atitekti PUK, o Kurdistano prezidento – KDP.
Pernai spalį miręs PUK atstovas Jalalas Talabani federalinio prezidento poste dirbo aštuonerius metus.
Tuo tarpu Kurdistano prezidento postas yra laisvas nuo tada, kai KDP lyderis Massudas Barzani atsistatydino pasibaigus jo mandatui. Postą jis paliko po 2017 metų rugsėjį įvykusio referendumo dėl šalies šiaurėje esančių autonominių kurdų teritorijų nepriklausomybės, surengto jo iniciatyva.
KDP ir PUK kandidatai į Irako prezidento postą keliavo po pietinius šalies regionus telkdami palaikymą ir siekdami užsitikrinti įstatymų leidėjų federaliniame parlamente paramą.
PUK kandidatas, nuosaikių pažiūrų 58 metų Barhamas Salehas, yra dirbęs abejose administracijose: užėmė Irako vicepremjero ir kurdų ministro pirmininko postus.
Jo varžovas kovoje dėl prezidento posto yra PUK kandidatas 72 metų Fuadas Husseinas – buvęs M. Barzani administracijos vadovas ir aktyvus opozicijos veikėjas Saddamo Husseino valdymo metais.
Kitaip nei dauguma kurdų, F. Husseinas yra šiitas, o šis veiksnys gali padėti jam pelnyti šiitų daugumai atstovaujančių parlamentarų balsus.
Pritrūko kvorumo
Pirmadienį į posėdžių salę numatytu laiku – 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku – susirinko mažiau nei pusė kvorumui reikalingų deputatų, todėl balsavimas buvo atidėtas iki antradienio 13 valandos.
Pagal konstituciją, nė vienam iš kandidatų nesurinkus dviejų trečdalių balsų, tą pačią dieną gali būti surengtas pakartotinis balsavimas arba rinkimai nukelti vėlesniam laikui.
Irako kurdai buvo svarbūs JAV partneriai kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir vylėsi, kad šis vaidmuo padidins tarptautinę paramą jų valstybingumo siekiui.
Irako parlamentas išsirinko pirmininką, tačiau ministro pirmininko dar nepaskyrė, nors nuo visuotinių rinkimų jau praėjo daugiau nei keturi mėnesiai.
Irako parlamento pirmininku visada būna sunitas, ministro pirmininko poste dirba šiitas, o prezidento – kurdas.
Parlamento koalicijos, kuriose drauge dirba šiitai, sunitai ir kurdai, turi sutarti dėl kandidatų į šiuos tris postus.
Irako kurdai buvo svarbūs JAV partneriai kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ ir vylėsi, kad šis vaidmuo padidins tarptautinę paramą jų valstybingumo siekiui.
Tačiau pernai rudenį surengtas referendumas, kuriame buvo triuškinama balsų dauguma pasisakyta už nepriklausomybę, davė priešingų rezultatų. Irako federalinė vyriausybė paskelbė šį plebiscitą neteisėtu, o didžiosios pasaulio valstybės taip pat pasisakė prieš jo organizavimą.
Bagdadas įvedė kurdams ekonomines sankcijas ir pasiuntė į regioną karius, kad šie išvytų kurdų pajėgas iš regiono ekonomikai gyvybiškai svarbių naftos telkinių.
