Remiantis jais, antroje vietoje liko kandidatų, susijusių su Irako šiitų sukarintomis grupuotėmis, aljansas. Šiam aljansui vadovauja Hadi al Amiri – glaudžius ryšius su Iranu palaikantis buvęs susisiekimo ministras, tapęs kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ dalyvaujančių kovotojų aukšto rango vadu.
Trečią vietą užėmė tarptautinės bendrijos palaikomo ministro pirmininko Haidero al Abadi vadovaujamas politinis aljansas.
M.al Sadro koalicija „Sairoun“ 329 narius turinčiame parlamente turės 54 vietas. H.al Amiri aljansas „Fatah“ – 47 vietas, o premjero H.al Abadi koalicija „Nasr“ – 42 vietas.
Šis balsavimas pasižymėjo rekordiškai mažu rinkėjų aktyvumu. Pasak pareigūnų, jis siekė tik 44,5 proc. – buvo mažiausias nuo 2003 metų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuverstas Saddamo Husseino režimas.
2014 metais vykusiuose rinkimuose dalyvavo 15 proc. daugiau rinkėjų.
Bet kuri partija ar aljansas turi užsitikrinti daugumą vietų 329 narius turinčiame parlamente, kad galėtų siūlyti kandidatą į premjerus ir formuoti vyriausybę. Rinkimuose dalyvavo dešimtys kandidatų sąrašų, todėl prognozuojama, kad šalies laukia ilgos ir sudėtingos derybos, kol kažkuriam aljansui galiausiai pavyks užsitikrinti reikalingą 165 deputatų palaikymą.
Kol nepaskirtas naujas premjeras, šias pareigas toliau eis H.al Abadi.
Irake aukščiausius politinės valdžios postus – ministro pirmininko, prezidento ir parlamento pirmininko – tradiciškai užima skirtingų konfesijų atstovai. Nuo pirmųjų rinkimų po 2003 metų, kai buvo buvo nuverstas S.Husseinas, premjero postas priklauso gyventojų daugumą sudarantiems šiitams, prezidento pareigas eina kurdų atstovas, o sunitų mažumai atstovauja parlamento pirmininkas.
M.al Sadras rinkimų kampanijos metu apeliavo į skirtingų konfesijų atstovus, akcentuodamas būtinybę kovoti su korupcija ir investuoti į viešąsias paslaugas. Daug kam buvo netikėtas jo sprendimas sudaryti politinį aljansą su komunistais.
Itin geri M. al Sadro koalicijos rezultatai liudija, kad jis tebeturi daugybę ištikimų pasekėjų, kurie eina balsuoti, nors apskritai šalyje jaučiama didžiulė rinkėjų apatija.
M.al Sadras vadovavo kovotojams kare su „Islamo valstybės“ džihadistais. Iki 2011 metų jis vadovavo sukarintoms pajėgoms, kurios kovėsi su Irake dislokuotais amerikiečių kariais. Vis dėlto savo 2018 metų rinkimų programoje jis daugiausiai dėmesio skyrė socialiniams klausimams ir kovai su valdžios korupcija.
Premjeras H.al Abadi, kuriam vadovaujant buvo pasiekta karinė pergalė prieš „Islamo valstybę“, vylėsi, kad tai padės jam per šiuos rinkimus išlaikyti premjero postą. Tačiau jam teko susidurti su rimta dvasininko M.al Sadro ir su sukarintomis grupuotėmis susijusių „Fatah“ kandidatų aljanso konkurencija.
Daugelis „Fatah“ kandidatų anksčiau buvo kovotojų vadai. Vėliau jie oficialiai nutraukė ryšius su kovotojais, kad galėtų siekti valdžios postų.
Sėkmingas „Fatah“ pasirodymas šiuose rinkimuose laikomas svarbiu laimėjimu Iranui, siekiančiam ginti savo interesus Irake, kur jis teikia finansinę paramą kovotojams, kartais pasiųsdamas juos kartu su iraniečių pajėgomis kautis Sirijoje.
