Po autonominiame kurdų regione surengto referendumo dėl nepriklausomybės ten ir taip buvo karšta. O pirmadienį Irako kariai ir tankai per operaciją Kirkuko provincijoje užėmė virtinę naftos pramonės ir karinių objektų bei Kirkuko miesto gubernatoriaus biurą.
Tiek irakiečiai, tiek kurdai – artimi JAV sąjungininkai, tad konfliktas Vašingtonui tikrai nereikalingas. Tiesa, Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas kol kas aiškina: „Nepalaikome nė vienos pusės.“
„Taip, mums nepatinka faktas, kad jos grumiasi. Daug metų palaikėme labai gerus ryšius su kurdais. Taip pat palaikėme Iraką, bet šioje kovoje mes nepalaikome nė vienos pusės“, – tikino D.Trumpas.
Šiuo atveju svarbu ir tai, kad įtariama, jog kovose Šiaurės Irake dalyvauja Irano remiami kovotojai. O JAV prezidentas prieš kelias dienas kaip tik kalbėjo apie Teherano „destabilizuojančius veiksmus“ Vidurio Rytuose.
Žaibiška operacija
Konfliktas sukasi aplink Kirkuką – etnine ir religine prasmėmis labai įvairų miestą Irako šiaurėje, kuris, negana to, įsikūręs prie didelių naftos telkinių.
Kurdų pajėgos miestą, kuris yra už Irako Kurdistano autonominio regiono ribų, valdė nuo 2014 metų, kai Irako nacionalinės pajėgos pakriko prasidėjus IS džihadistų puolimui į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado.
Dabar Irako pajėgos grįžo į šiaurę. Antradienį dar ir perimta dviejų didžiausių naftos telkinių Kirkuko provincijoje kontrolė.
Centrinę valdžią Bagdade remiantiems kariams artėjant prie Kirkuko, stebėtojai skelbė nuogąstavimus dėl galimo kraujo praliejimo. Juk mieste gyvena daug kurdų, arabų, turkmėnų, o šių etninių grupių santykiai ir taip nebuvo sklandūs.
Galiausiai susirėmimai, nors jų ir būta, buvo mažesni. Nerimą keliančių ženklų, tiesa, yra: viename iš internete pasirodžiusių vaizdo įrašų matyti lavonai su kurdų pešmergų uniformomis, o prie jų pozuoja Irako kariai.
Vienas jų, turėdamas omenyje Irako Kurdistano lyderį, į kamerą pareiškia: „Dėl to kaltas Masoudo Barzani nepaklusnumas.“
Tad nenuostabu, kad smulkesni, bet vis tiek mirtini susirėmimai gali virsti rimtesniais mūšiais, jei abi pusės nesigriebs deeskalacinių veiksmų. Juolab kad kurdai civiliai jau masiškai bėga iš Kirkuko, bijodami su Iranu siejamų kovotojų.
Jei įsiplieks nuožmios kovos, JAV turės rinktis, ką paremti – kad ir ką dabar aiškintų D.Trumpas.
Kurdų ėjimas nepasiteisino
Stebina tai, kaip staigiai pablogėjo padėtis. Dar prieš kelis mėnesius Pentagonas skelbė, kad bendradarbiavimas tarp Irako vyriausybės ir Kurdistano regioninės valdžios pasiekęs „precedento neturintį“ lygį. Pešmergai taip pat pavadinti „kritiškai svarbiais partneriais operacijose prieš IS“.
Bet tuomet Irako Kurdistane įvyko referendumas dėl nepriklausomybės. Rugsėjo 25-ąją beveik 93 proc. kurdų balsavo už nepriklausomos valstybės kūrimą.
Referendumą Bagdadas ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, įskaitant JAV, laikė neteisėtu – esą balsavimas kėsinasi į Irako valstybingumą. Siuto ir Irako kaimyninės šalys, ypač Iranas, kur taip pat gyvena didelės kurdų mažumos.
Apie laisvę Irako kurdai, kuriuos buvęs diktatorius Saddamas Husseinas žiauriai spaudė ir persekiojo, svajojo seniai. O 2014 metų teritoriniai pokyčiai, ypač – Kirkuko, kuris kartais vadinamas „kurdų Jeruzale“, tą svajonę dar labiau priartino.
Tačiau faktas, kaip lengvai Irako pajėgos atsiėmė Kirkuko kontrolę, rodo, kad kurdų ėjimas nepasiteisino.
Irako Kurdistano lyderis M.Barzani antradienį nuolankiai kalbėjo apie „taikos kelią“, o kurdai pešmergai kariams beveik nesipriešino – anot „The Washington Post“, tai liudija, kad regiono visuomenė susiskaldžiusi politiškai.
Reaguodama į pranešimus, kad kai kuriems kariams buvo įsakyta pasitraukti, pešmergų vadovybė, veikianti kartu su M.Barzani ir valdančiąja Kurdistano demokratine partija, apkaltino konkuruojančios Kurdistano patriotų sąjungos pareigūnus vykdant „sąmokslą prieš Kurdistano žmones“.
Q.Soleimani įtaka
Nemažai stebėtojų kritikavo Irako premjerą Haiderą al-Abadi, kuris esą per greitai pasirinko jėgos taktiką. Svarstoma, kad jį žengti į Kurdistaną pastūmėjo šiitišką vyriausybę Bagdade remiantis irgi šiitiškas Iranas.
„Bagdadas, paveiktas karo būgnais mušančio Soleimani manipuliacijų, nusprendė peržengti liniją dėl trumpalaikės sėkmės“, – teigė analitikas Nibras Kazimi.
Jis kalbėjo apie Irano Revoliucinės gvardijos generolą majorą Qasemą Soleimani, kuris jau kelerius metus vadinamas pačiu įtakingiausiu žmogumi Irake.
Teheranui dabartinė įtampa iš tiesų naudinga. Konfliktas ne tik plėšo kurdų vienybę, bet ir sustiprina su Iranu siejamų kovotojų Irake įvaizdį – jie dabar atrodo kaip kariai, saugojantys nacionalinę vienybę.
Iranui paranku ir tai, kad JAV atsidūrė keistoje situacijoje: viena vertus, amerikiečiai gali pakenkti H.al-Abadi, jei per atvirai sukritikuos Irako vyriausybę.
Bet jei to nepadarys, pasaulis kalbės (jau kalba) apie tai, kad Amerika nusisuko nuo artimų sąjungininkų kurdų ir net stojo į Teherano pusę.
Kaip elgtis Vašingtonui?
O D.Trumpas, nors ir negailintis kritikos Iranui, ypač Revoliucinei gvardijai, vengia užimti aiškią poziciją situacijos Kurdistane klausimu ir yra gana atsargus, nors Baltuosius rūmus dėl pasyvumo jau sukritikavo tokie senatoriai kaip Johnas McCainas ir Chuckas Schumeris.
„JAV turi suprasti, kad dabar jau nėra tik kurdų ir arabų reikalas. Dabar Irano Revoliucinė gvardija kovoja su Amerika. Qasemas Soleimani – su Donaldu Trumpu.
„Defense News“ skelbia, kad Vašingtonas gali sustabdyti Irako pajėgų rengimo ir ginklavimo programą, jei Bagdadas tęs puolimą Kurdistane.
JAV interesai nukentės, jei iraniečiams teroristams bus leista sutriuškinti JAV sąjungininkus kurdus“, – rašė buvusį JAV viceprezidentą Dicką Cheney nacionalinio saugumo klausimais konsultavęs Johnas Hannah.
Vis dėlto D.Trumpui tikrai verta elgtis nuosaikiai. Akivaizdu, kad Vašingtonas norėtų nuraminti aistras ir pastūmėti Bagdadą bei kurdus derybų link.
Tam tikri manevrai jau pastebimi: „Defense News“ skelbia, kad Vašingtonas gali sustabdyti Irako pajėgų rengimo ir ginklavimo programą, jei Bagdadas tęs puolimą Kurdistane.
Bet jei D.Trumpas savo favoritus vis dėlto pasirinks, JAV rizikuoja prarasti mažiausiai vieną svarbią partnerystę ir taip tik dar labiau padės Vidurio Rytų regione vis patogiau besijaučiantiems iraniečiams.
