Teheranas palaipsniui liovėsi laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015 metų sutartį, kai 2018 metais tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš jos išvedė Vašingtoną. Jungtinės Valstijos reaguodamas įvedė naujų sankcijų Iranui.
„Turime daugiau kaip 210 kg iki 20 proc. prisodrinto urano, taip pat pagaminome 25 kg [prisodrinto] iki 60 proc. – lygio, kurio nesugeba pasiekti jokia kita šalis, išskyrus turinčias branduolinių ginklų“, – vėlai trečiadienį valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Irano atominės energijos organizacijos (AEOI) atstovą Behrouz Kamalvandi.
Rugsėjį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Iranas padidino urano, prisodrinto daugiau nei leidžiama pagal 2015 metų sutartį, atsargas.
Spalio 10 dieną AEOI vadovas Mohammadas Eslami sakė, kad jo šalis pasigamino daugiau kaip 120 kg urano, prisodrinto iki 20 procentų. Teoriškai ši medžiaga gali būti naudojama gaminti izotopams, naudojamiems medicinoje, daugiausiai tam tikrų atmainų vėžio diagnostikai.
Pagal susitarimą Iranas negali gaminti daugiau kaip iki 3,67 proc. prisodrinto urano. Tokia medžiaga nėra tinkama branduoliniams užtaisams, kuriuos naudojamas mažiausiai iki 90 proc. prisodrintas uranas.
2015 metais sudaryta sutartis su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, Kinija, Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija suteikė Iranui tam tikrą atokvėpį nuo sankcijų mainais į Teherano įsipareigojimus apriboti savo branduolines ambicijas.
Planuojama, kad Irano ir galingųjų šalių derybos dėl galimybių atgaivinti šią sutartį bus tęsiamos nuo lapkričio 29 dienos. Iranas visuomet tvirtino, kad jo branduolinės programos tikslai yra taikūs.