Iš viso mokėjimus vėluoja atlikti 11 šalių, remiantis antradienį Generalinei Asamblėjai pateiktu generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso laišku. Naujienų agentūra AFP su jo turiniu susipažino trečiadienį.
Pagal JT chartiją, valstybės narės teisė balsuoti įšaldoma, kai jos įsiskolinimai yra lygūs arba didesni už įmokų, kurias ji turėjo sumokėti per pastaruosius dvejus metus, sumą.
Jei laikoma, kad įsiskolinimas atsirado „dėl nuo narės nepriklausančių sąlygų“, Asamblėja gali leisti šaliai toliau balsuoti.
Šiemet tokia išlyga taikoma Komorų Saloms, San Tomei ir Prinsipei bei Somaliui, nurodė A.Guterresas.
Anot jo, balsavimo teisę lig šiol yra praradusios aštuonios valstybės: Iranas, Sudanas, Venesuela, Antigva ir Barbuda, Kongas, Gvinėja ir Papua Naujoji Gvinėja.
JT vadovas nurodė minimalią sumą, kurią kiekviena iš jų turi sumokėti, kad atgautų savo balsą. Pavyzdžiui, Iranui reikia pervesti šiek tiek daugiau nei 18 mln. JAV dolerių (16 mln. eurų), Sudanui – beveik 300 tūkst. dolerių (263 tūkst. eurų), o Venesuelai – apie 40 mln. dolerių (35 mln. eurų).
Pernai Iranas taip pat neteko balsavimo teisės dėl nesumokėtų įmokų. Teheranas tuomet teigė negalįs sumokėti net minimalios sumos dėl JAV taikomų ekonominių sankcijų.
Po kelis mėnesius trukusių derybų Iranui buvo padaryta išimtis, leidus jam pasinaudoti JAV Iždo departamento užblokuotomis lėšomis. Birželį šiitiška respublika atgavo balsavimo teisę prieš naujų Saugumo Tarybos narių rinkimus.
Gruodį patvirtintas JT veiklos biudžetas yra apie 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų) dydžio. Pasaulinės organizacijos taikos palaikymo operacijų biudžetas, kuris yra atskiras ir buvo patvirtintas birželį, yra apie 6,5 mlrd. dolerių (5,7 mlrd. eurų).
