Kol kas nepastebima jokių ženklų, kad Kazachstano mieste Almatoje būtų pasiektas persilaužimas jau dešimtmetį vykstančiame ginče dėl Irano branduolinių ambicijų, tačiau susitarimas surengti tolesnius susitikimus rodo, kad potencialo pažangai dar esama.
Per šias derybas šešios galybės – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir Jungtinės Valstijos – pasiūlė sušvelninti sankcijas Iranui mainais į Teherano nuolaidas opioje urano sodrinimo veikloje.
„Kai kurie punktai, iškelti jų (galingųjų šalių) atsakyme, buvo labiau realistiški, lyginant su tuo, ką jos yra sakiusios anksčiau“, – Irano branduolinės programos vyriausiasis derybininkas Saeedas Jalili sakė žurnalistams po derybų.
Urano sodrinimas yra opiausia branduolinio ciklo dalis, nes šis procesas gali būti naudojamas gaminti tiek branduoliniam kurui, tiek atominiams užtaisams, kurių, kaip baiminasi galingosios šalys, siekia įgyti Iranas.
Nors ankstesnius šio abiejų pusių susitikimus dažnai temdydavo pikti pareiškimai, S.Jalili sakė laikantis bendrą derybų Almatoje atmosferą „teigiama“.
„Šias derybas laikome teigiamu žingsniu, kuris galėtų būti užbaigtas priimant teigiamą ir konstruktyvų požiūrį bei imantis abipusių žingsnių“, – aiškino jis.
Abiejų pusių aukštų civilių ekspertų susitikimas įvyks kovo 17-18 dienomis Stambule, sakė pareigūnai.
Tuo tarpu kitos politinio lygmens derybos, kuriose dalyvaus S.Jalili ir šešios galingosios šalys, atstovaujamos Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton), taip pat vyks Almatoje balandžio 5-6 dienomis, patvirtino dialogo partneriai.
„Mums reikia pamatyti pasitikėjimą“
Po derybų C.Ashton pateikė labai atsargų įvertinimą, atsisakydama diskutuoti apie jų sėkmę, taip pat sakydama, jog tikisi teikiamo iraniečių atsako.
„Tikiuosi, kad Irano pusė teigiamai žvelgia į pasiūlymą, kurį mes pateikėme, – sakė ji. – Mūsų iškelti pasiūlymai turi didinti pasitikėjimą ir padėti judėti į priekį.“
„Laikomės visiškai vieningo požiūrio, kad mums reikia pamatyti tarptautinį pasitikėjimą šia (Irano branduoline) programa“, – pridūrė C.Ashton.
Pasaulio galybės nori, kad Iranas liautųsi sodrinti uraną iki 20 proc., nes nuo šio lygio jau galima žengti atominių bombų gamybos link.
„Šešetas siūlo Iranui sušvelninti sankcijų režimą ... jeigu Irano pusė sutiks žengti sodrinimo iki 20 proc. stabdymo link“, – taip pat apribotų savo operacijas Fordo urano sodrinimo įmonėje, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
„Ta labai svarbu – sankcijų švelninimas su sąlyga“, – jo žodžius citavo naujienų agentūra ITAR-TASS.
Kaip pranešama, derybininkai pasiūlė sušvelninti sankcijas Irano prekybai auksu ir brangiaisiais metalais, taip pat atšaukti kai kuriuos suvaržymus šiitiškos respublikos bankų operacijoms.
Tačiau Iranas atsakė, kad turi būti pripažinta jo teisė sodrinti uraną, kad derybos galėtų tęstis.
Iranas taip pat pareiškė, kad sprendimą sustabdyti sodrinimą iki 20 proc. tik tuo atveju, jeigu būtų panaikintos bet kokios šiitiškai respublikai paskelbtos sankcijos, o tokia sąlyga Vašingtonui bus nepriimtina.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry per vizitą Berlyne antradienį pareiškė, jog tikisi, kad „Iranas pats pasirinks eiti diplomatinio sprendinio keliu“.
Izraelis, kuris yra vienintelė branduolinį ginklą turinti Artimųjų Rytų valstybė, nors niekada nėra to oficialiai pripažinęs, neatmeta galimybės smogti Irano branduoliniams objektams, o diplomatų pastangų pagrindinis tikslas – išvengti šio scenarijaus, kuris smarkiai sukrėstų visą regioną.
Žydų valstybė surengė vienašališką ataką prieš Osirako branduolinį reaktorių diktatoriaus Saddamo Husseino valdomame Irake 1981 metais, taip pat teigė, kad Iranas artėja prie tos pačios „raudonos linijos“, reikalaujančios nedelsiant imtis veiksmų.
Iranas jau turi vieną branduolinę jėgainę pietiniame Bušehro mieste, pastatytą su Rusijos pagalba, tačiau Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei atominius ginklus yra pavadinęs nuodėme.
