„Esame aiškiai pasakę – kol nebus užtikrinamos mūsų šalies teisės, kol žodžiai nevirs darbais, nekeisime savo kurso“, – sakė Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos atstovas Keyvanas Khosravi.
„Derybų nebus jokiomis aplinkybėmis“, – sakė pareigūnas, kurį cituoja oficiali naujienų agentūra IRNA.
K.Khosravi sakė, kad pastaruoju metu padaugėjo į Teheraną iš įvairių sostinių atvykstančių oficialių delegacijų, tačiau „dauguma jų atvyksta atstovauti Amerikai“.
Pirmadienį Teherane viešėjo Omano užsienio reikalų ministras Yusefas Bin Alavi, o ketvirtadienį į Irako sostinę atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Jensas Ploetneris.
Nors Jungtinės Valstijos siekia izoliuoti Iraną, jos sveikino šią Berlyno iniciatyvą ir pažymėjo, kad Vokietija palaiko diplomatinius santykius su Teheranu.
„Taigi, manome, kad tai normalus dviejų šalių elgesys. Vertiname vokiečių pastangas padėti deeskaluoti situaciją“, – žurnalistams Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Morgan Ortagus.
Omanas atliko reikšmingą vaidmenį, kad Irano ir JAV derybininkai susitiktų parengiamųjų derybų, atvėrusių kelią 2015 metų susitarimui dėl Irano branduolinės programos, kurį Teheranas pasirašė su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis, tarp jų Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) 2018 metų gegužę paskelbė, kad Vašingtonas traukiasi iš šio susitarimo ir grąžina Iranui sankcijas, kurios buvo atšauktos mainais į Teherano įsipareigojimą apriboti savo branduolinę programą.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp šalių drastiškai padidėjo, Jungtinėms Valstijoms įtraukus Irano elitinę Revoliucinę gvardiją į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą.
Be to, Vašingtonas „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntė į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52, o laikinasis gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas) ketvirtadienį įspėjo, kad į regioną gali būti pasiųsta daugiau amerikiečių karių.
Iranas savo ruožtu paskelbė, kad nebesilaikys dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą. Jis pagrasino žengti dar toliau, jeigu susitarime tebedalyvaujančios šalys per 60 dienų neužtikrins sankcijų sušvelninimo, turinčio atsverti D.Trumpo atnaujintą puolimą prieš šiitiškos respublikos ekonomiką.
