Teherano sugrįžimas prie jo sutartinių įsipareigojimų „gali būti automatinis ir tam nereikia jokių sąlygų ar net derybų“, rašo valstybinis Irano dienraštis, cituodamas ministro žodžius.
Tuo metu šalies prezidentas Hassanas Rouhani prezidento Donaldo Trumpo administraciją pavadino „nesuvaldoma“ ir pareiškė, kad J.Bideno administracija galėtų „sugrąžinti atmosferą“, vyravusią pasirašant istorinį Irano branduolinį susitarimą 2015 metais.
Dešimtmečius trukusi įtampa JAV ir Irano santykiuose išaugo, D.Trumpui vienašališkai nusprendus 2018 metais trauktis iš branduolinio susitarimo ir įvedus, o vėliau sugriežtinus sankcijas Iranui, sudavusias smūgį šalies ekonomikai.
Tuo metu, kai D.Trumpas ragina maksimaliai didinti spaudimą Iranui ir jo izoliaciją pasaulyje, J.Bidenas siūlo šiitiškai respublikai parodyti „patikimą kelią sugrįžti į demokratiją“.
Pasak M.J.Zarifo, „Amerika kaip Jungtinių Tautų ir Saugumo Tarybos narė yra įsipareigojusi įgyvendinti 2231-ąją rezoliuciją“. Šia JT Saugumo Tarybos rezoliucija buvo patvirtintas 2015 metų tarptautinis susitarimas, apribojęs Irano branduolinę programą.
„Jeigu ji laikysis šios rezoliucijos, sankcijos bus panaikintos ir neliks jokių kliūčių Irano ekonominei veiklai, Iranas įvykdys“ savo įsipareigojimus, numatytus susitarime, kalbėjo ministras.
2015 metais su didžiosiomis pasaulio valstybėmis Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir JAV pasirašytu susitarimu Iranas įsipareigojo apriboti savo kontroversišką branduolinę programą mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
„Panaikinti sankcijas“
Iranas neigia siekiantis pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau nuo 2019 metų gegužės jis palaipsniui atsisakė daugumos sutartyje numatytų savo svarbiausių įsipareigojimų.
Dėl to jis gamina ir kaupia didesnes mažai sodrinto urano atsargas nei leidžia susitarimas.
Pirmadienį „The New York Times“ pranešė, kad D.Trumpas praėjusią savaitę klausė savo aukščiausio rango patarėjų apie galimybę smogti Irano branduoliniam objektui.
Pranešama, kad aukšto rango pareigūnai „atkalbėjo prezidentą nuo karinio smūgio“, įspėję jį, kad tokie veiksmai gali išprovokuoti platesnio masto konfliktą paskutinėmis jo prezidentavimo savaitėmis.
Iranas sako, kad savo sutartinių įsipareigojimų atsisakė dėl jam sugrąžintų sankcijų ir todėl, kad kitos sutarties šalys – Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija – negalėjo jam užtikrinti sutartyje numatytos ekonominės naudos.
M.J.Zarifas pavadino J.Bideną „užsienio reikalų veteranu“, kurį pažįsta 30 metų.
Atėjęs Baltuosius rūmus J.Bidenas galėtų „atšaukti visas tas (sankcijas) trimis vykdomaisiais įsakais“, sakė ministras.
Jis pridūrė, kad Vašingtono sugrįžimas prie sutarties gali palaukti.
„Kitas etapas, pareikalausiantis derybų dėl Amerikos sugrįžimo... nėra prioritetas“, – nurodė jis.
„Svarbiausias prioritetas – (kad) Amerika baigtų pažeidinėti įstatymus ir maištauti“, – kalbėjo M.J.Zarifas.
