Iranas įvykdė mirties bausmę kurdų „politiniam kaliniui“

Šį žingsnį pasmerkė teisių gynimo grupės, pavadinusios jį politiniu kaliniu.

„Šį rytą įvykdyta mirties bausmė Arashui Ahmadi, dar žinomam kaip Sarkot, teroristinės grupuotės „Komala“ nariui“, – pranešė Irano valstybinė televizija.

Ji teigė, kad 29-erių vyras 2018-ųjų rugpjūtį vakarinės Kermanšaho provincijos Ravansaro mieste nužudė policijos majorą Hassaną Maleki.

Kanalas parodė vaizdo įrašus, kuriuose A.Ahmadi „prisipažįsta“ prisidėjęs prie išpuolio.

Tokie vaizdo įrašai Irane yra paplitę ir juos dažnai smerkia teisių gynimo grupės, teigdamos, kad prisipažinimai daugeliu atvejų būna priverstiniai ir yra kankinimų rezultatas.

Užsienyje įsikūrusios grupės teigė, kad A.Ahmadi buvo suimtas 2021-ųjų pradžioje, kai bandė sausuma bėgti į Europą po to, kai buvo nuteistas už žmogžudystę. Jis visada neigė kaltinimus.

A.Ahmadi buvo pakartas trečiadienio rytą viename kalėjime vakariniame Kermanšaho mieste, atskirais pareiškimais pranešė Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR), teisių pažeidimus kurdų teritorijose stebinti „Hengaw“ ir Paryžiuje įsikūręs Kurdistano žmogaus teisių tinklas.

Organizacijos pridūrė, kad egzekucija buvo įvykdyta slapta, iš anksto nepranešus jo šeimai.

Jis buvo politinis aktyvistas, priklausęs kurdų politinei partijai „Komala“, kuri siekia didesnės autonomijos Irano kurdų mažumai, tačiau Teheranas ją yra uždraudęs kaip teroristinę grupuotę, nurodė jos.

Prieš grįždamas į Iraną jis kurį laiką praleido kaimyniniame Irake, kur įsikūrusi partijos vadovybė, teigė teisių gynimo grupės.

Pasak IHR, „šio kurdų politinio kalinio egzekucija buvo įvykdyta nepranešus šeimai ir nesuorganizavus paskutinio susitikimo“.

Kurdistano žmogaus teisių tinklas, remdamasis giminaičių pasakojimais, teigė, jog A.Ahmadi buvo „žiauriai kankinamas, kad sutiktų su jam pateiktais kaltinimais ir priverstinai prisipažintų“.

Teisių gynėjų grupių, įskaitant „Amnesty International“, duomenimis, Iranas kasmet įvykdo daugiau mirties bausmių nei bet kuri kita valstybė, išskyrus Kiniją.

Aktyvistai taip pat kaltina Teheraną, kad mirties bausmė naudojama kaip ginklas siekiant nuslopinti protestus, kilusius po kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini, kuri buvo suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą, mirties.

Iranas jau įvykdė mirties bausmę keturiems vyrams dėl kaltinimų, susijusių su šiais protestais, o IHR teigimu, vien 2023 metais egzekucijos įvykdytos 87 žmonėms.

Trečiadienį „Amnesty International“ pareiškė, kad režimas „prievarta pradangino“ keturis su „Komala“ siejamus kurdų disidentus, kuriems dabar gresia nesąžiningas teismo procesas dėl kaltinimų, už kuriuos gali būti skirta mirties bausmė.

Keturi vyrai – Pejmanas Fatehi, Vafa Azarbaras, Mohammadas Faramarzi ir Mohsenas Mazloumas – buvo suimti 2022-ųjų liepą ir, kaip manoma, jiems pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir terorizmu.

„Amnesty International“ kaltino Iraną, kad „nuo suėmimo pradžios slėpė jų likimą ir buvimo vietą nuo jų šeimų ir advokatų“.